Kaip jau rašė 15min, Seimo liberalų kovo pabaigoje teiktas įstatymo projektas, kuriuo už nedidelį narkotikų kiekio turėjimą be tikslo juos platinti būtų taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, buvo atmestas.
Po to, kai praėjusią savaitę kanapių dekriminalizavimo šalininkai susirinko prie Seimo rūmų išreikšti savo kritiką, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad šių medžiagų dekriminalizavimas „mažai ką pakeistų“.
„Dėl narkotinių medžiagų vartojimo dekriminalizacijos. Esu už tai, kad vartotojas (ne platintojas) būtų baudžiamas administracine, o ne baudžiamąja tvarka. Kitaip sakant, kad būtų taikoma bauda, o vėliau gydymas, bet ne laisvės atėmimas ar kita bausmė. De facto Lietuvoje tai jau turime, nes sovietmetis seniai pasibaigė ir už kanapių rūkymą niekas į kalėjimą nesodina. De jure tokios praktikos įteisinimas įneštų aiškumo, bet iš esmės mažai ką pakeistų. Seime tokiai iniciatyvai nepritarta, ir manau, kad šitoje kadencijoje prie klausimo vargu ar bus grįžtama. Taškas“, – „Facebook“ rašė A.Veryga.
Ar tikrai papildomas teisinio reglamentavimo aiškumas, kaip sako ministras, nieko nepakeistų, o parūkius kanapių kalėjimas negresia?
Klasės draugas nuperka kitam arba pasidalina suktinukę, ir tai pagal įstatymą vertinama mažų mažiausiai narkotinių medžiagų platinimu.
Kas yra platintojas?
Kalbėdamas apie bausmių taikymą, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas 15min pateikė situaciją, kurioje suktine pasidalinęs asmuo vis dėlto gali atsidurti už grotų, nes kitos bausmės tiesiog nenumato Baudžiamasis kodeksas.
„Narkotinių medžiagų platinimas yra bet koks ir bet kokių narkotinių medžiagų perdavimas kitam žmogui. Na, būna situacijų, kai, sakysime, vienas draugas paprašo kito nupirkti suktinukę. Klasės draugas nuperka kitam arba pasidalina suktinukę, ir tai pagal įstatymą vertinama mažų mažiausiai narkotinių medžiagų platinimu“, – sakė A.Cininas.
Anot teisėjo, pagal Baudžiamojo kodekso 260-ojo straipsnio 1 dalį kanapių suktine pasidalinę asmenys būtų baudžiami tik laisvės atėmimo bausme nuo dvejų iki aštuonerių metų. Jokių alternatyvų nenumato įstatymas.
„Įsivaizduokite, kokios tai drakoniškos bausmės. Man taip pat keista, kad įstatyme visiškai neatsižvelgiama į tai, kokių rūšių narkotikais ar psichotropinėmis medžiagomis yra disponuojama ar platinama. Mano nuomone, čia tikrai reikėtų įvesti diferenciaciją <...> Aš sutinku, kad žmonės su narkotikais elgėsi neleistinai, tai draudžia įstatymas, bet šiuo atveju pakliūna žmonės, kurie padarė klaidą. Vienas dalykas yra, kai profesionalus dileris, prekiaujantis kokiais nors sunkiais narkotikais, ir kitas – moksleivis, pasidalinęs narkotinėmis medžiagomis, sakykime, kanapių suktinuke“, – sakė A.Cininas.
15min žiniomis, Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje narkotikų platinimu kaltinamas panašiomis aplinkybėmis įkliuvęs pilnametis moksleivis.
„Viskas pagal įstatymą“
Ši situacija ir numatyta bausmė – anaiptol ne vienintelė, kuri skamba paradoksaliai. Viešojoje erdvėje buvo svarstoma, kad Vilniuje beprotišku greičiu tarp kitų mašinų nardęs BMW vairuotojas galbūt buvo nubaustas neadekvačiai.
15min primena, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba vairuotojui, Vilniaus vakariniame aplinkkelyje greitį viršijusiam net 102 km/val. ir pavojingai manevravusiam tarp kitų mašinų, skyrė 225 eurus baudos (pusę minimalios baudos), o su vairuotoju pažymėjimu jam teks atsisveikinti metams laiko.
Tiesa, automobilio konfiskacijos nenumato nė vienas iš pritaikytų administracinių nusižengimų kodekso straipsnių.
Tuo tarpu pagal tą patį kodeksą už nelegaliai pagautą upėtakį, lašišą ar šlakį žvejys sulauktų nuo 231 iki 579 eurų baudos, netektų meškerės ar žeberklo, o taip pat jam gali tekti atlyginti padarytą žalą gamtai.
Teismai, kurie turėtų formuoti vienodų bausmių taikymo praktiką, retai dalyvauja šiame procese, nes bylos jų ir nepasiekia.
Kodėl nelegaliai retą žuvį sugavęs žmogus turi gauti didesnę bausmę ir dar netekti nusikaltimo padarymo įrankio, nei pavojų kitiems sukėlęs vairuotojas, klausė internautai.
Teisėjas A.Cininas 15min sakė, kad dalyvaujant diskusijose dėl bausmių griežtumo jam dažnai kyla klausimas, ar jos yra per švelnios, ar vis dėlto – per griežtos.
„Šitu vairuotojo atveju – viskas pagal įstatymą, jam buvo skirta bauda, jis sutiko ją sumokėti ir todėl pagal įstatymus jis sumokėjo tik pusę tos baudos, ir atimtos teisės vieneriems metams. Mano akimis žiūrint – pakankamai adekvati sankcija. Kita vertus, reikia klausti, ar tos bausmės už žuvis, už medžius, už tvoras neturi daugiau politinio atspalvio ir ar jos nėra per daug drakoniškos“, – sakė A.Cininas.
Kasmet – papildomai 3 tūkst. nuteistųjų
Teisėjas taip pat atkreipė dėmesį į nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusį pakeitimą, pagal kurį už didesnį nei 1,5 prom. girtumą vairuotojams skiriama nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.
Pasak A.Cinino, šis pakeitimas nebūtinai duos norimų rezultatų, kadangi nuo 2003-ųjų metų, kai buvo sugriežtintos bausmės už KET pažeidimus, avaringumas šalies keliuose nemažėja.
Viskas, ką Lietuvoje mes turėsime, tai per metus papildomus 3 tūkst. žmonių, kurie turės teistumą. Tai – dar 3 tūkst. piktų, nusivylusių žmonių, kurie tikriausiai jausis pernelyg griežtai nubausti.
„Viskas, ką Lietuvoje mes turėsime, tai per metus papildomus 3 tūkst. žmonių, kurie turės teistumą. Tai – dar 3 tūkst. piktų, nusivylusių žmonių, kurie tikriausiai jausis pernelyg griežtai nubausti. Bet čia dar ne viskas, kalbant apie tą įstatymą. Nelogiškumų ten yra apstu, jūs turbūt žinote, kad vairavimas išgėrus, kai girtumas siekia daugiau nei pusantros promilės, pagal dabar galiojantį įstatymą, yra privalomai konfiskuojamas automobilis, tačiau jeigu tas pats žmogus, neduok Dieve, partrenktų žmogų, vairuodamas girtas, jo automobilis nebūtų konfiskuojamas”, – sakė A.Cininas.
Teisėjas aiškino, kad avarijos nėra laikomos tyčiniais nusikaltimais, dėl kurių būtų konfiskuojamos transporto priemonės, kadangi tokia yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
„Tačiau įstatymo leidėjas nusprendė, kad lengvesnis nusikaltimas – vien tik vairavimas išgėrus – yra tyčinis nusikaltimas. Mano nuomone, buvo visiškai neatsižvelgta į suformuotą praktiką, doktriną ir nuspręsta, kad vairuoti girtam yra tyčinis nusikaltimas, o jeigu tu girtas dar padarai avariją, tuomet tu padarei jau nebe tyčinį nusikaltimą“, – sakė A.Cininas.
Būti smulkiu kontrabandininku – neapsimoka?
Teisėjas pripažino, jog jį panašiai glumina ir atsakomybė už kontrabandą, kuri, priklausomai nuo kiekio, gali užtraukti ir administracinę, ir baudžiamąją, tačiau – neproporcingą atsakomybę.
A.Cininas pateikė pavyzdį, jog įkliuvus vežant kontrabandinius rūkalus, kurių vertė neviršija apytiksliai 9 tūkst. eurų, tai būtų laikoma administraciniu nusižengimu. Už jį kontrabandininkas sulauktų baudos ir netektų automobilio, kuriuo vežė kontrabandą.
Tuo tarpu vežant nepalyginamai didesnį kontrabandos krovinį, už, pavyzdžiui, pusę milijono eurų, blogiausiu atveju, kontrabandininkas gautų apie triskart didesnę baudą, o sunkvežimį, pasak teisėjo, greičiausiai išsaugotų.
„Baudžiamajame kodekse už didelio masto kontrabandą numatyta bauda, tačiau jeigu kontrabandos subjektas kaltu prisipažįsta – jam skiriama pusė baudos, ta pusė – dar mažinama trečdaliu, pagal įstatymus, ir taip išeina, kad visiškai neproporcinga atsakomybė, palyginus su administracine atsakomybe. Nenoriu hiperbolizuoti, bet sakyčiau taip – mažais kiekiais vežti neapsimoka“, – sakė A.Cininas.
Bausmės – ant teisėjų pečių
Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas Algimantas Čepas 15min sakė, kad panašūs paradoksai egzistuoja tiek įstatymuose, tiek ir jų taikyme.
„Pirmiausia, vienas nenuoseklumas yra įstatyme. <...> Net ir kuriant dabartinį Baudžiamąjį kodeksą Lietuvos teisės institute buvo atliktas lyginamasis tyrimas, kokios sankcijos turėtų būti už visus kodekso straipsnius. Lyginta su dvylika valstybių, kad būtų normalios sankcijos Baudžiamajame kodekse, bet į tą tyrimą nelabai buvo atsižvelgiama, kai buvo konstruojamos sankcijos“, – sakė A.Čepas.
Kriminologas teigė, kad į bausmes yra žiūrima pro pirštus. Kitaip tariant, svarstydami vieno ar kito įstatymo ir bausmių pakeitimus, Seimo nariai vadovaujasi ne vien nusikaltimo ar nusižengimo pavojingumu ir teisingumo principais, bet ir kitais sumetimais.
„Pavyzdžiui, visi nusikaltimai, susiję su balsų pirkimu – buvo padidintos sankcijos, bet argumentuojant ne tuo, kad yra pavojingas nusikaltimas, už kurį turi būti griežčiau baudžiama, bet tik tuo, kad kol yra maža sankcija, tol negalima taikyti kriminalinės žvalgybos ir operatyvinės veiklos priemonių <...> Išėjo, kad vieno balso pirkimas turėtų būti baudžiamas griežčiau negu, pavyzdžiui, neatsargus nužudymas“, – sakė A.Čepas.
Be kitų sankcijų, už balsų pirkimą Baudžiamajame kodekse yra numatyta iki ketverių metų kalėjimo bausmė, tačiau jei dėl pažeidimo tektų rinkimus pripažinti nepavykusiais, numatyta ir metais ilgesnė laisvės atėmimo bausmė.
„Nėra pakankamai dėmesio skiriama sankcijoms, kas ten bus parašyta. Žiūrima – teismai kaip nors susitvarkys, vis tiek viskas bus normaliai, kadangi sankcijos visuomet yra „nuo iki“, todėl teisėjas turi susitvarkyti normaliai“, – sakė A.Čepas.
Tačiau teismų praktika rodo, jog savarankiškai laviruoti tarp kodekse numatytų bausmių teismams sekasi nekaip.
Bausmė skyrėsi 30 kartų
Kriminologų asociacijos pirmininkas pateikė pavyzdį, kai beveik analogiškoje situacijoje už tą patį nusikaltimą vairuotojai sulaukė bausmių, kurios skyrėsi 30 kartų.
2014 metais Šalčininkų apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje vairuotojas kaltintas 200 litų kyšiu kelių patruliui davimu, kad pastarasis nepildytų protokolo dėl vairavimo neblaiviam (0,42 prom.) – vairuotojui skirta 3 MGL dydžio (390 litų – 15min past.) bauda.
Tais pačiais metais panašioje byloje (400 litų, 0,56 prom.), kurią nagrinėjo Šakių apylinkės teismas, vairuotojas sulaukė 100 MGL dydžio (13 tūkst. litų – 15min past.) baudos. „Turbūt buvo atsižvelgta, kiek pinigų turėjo vienas nusikaltęs asmuo, kiek – kitas, bet taip būti neturėtų“, – sakė A.Čepas.
Reikia klausti, ar tos bausmės už žuvis, už medžius, už tvoras, jos neturi daugiau tokio politinio atspalvio ir ar jos nėra per daug drakoniškos.
Kriminologas aiškino, jog teismai nevienodai taiko bausmes dėl keleto priežasčių. Pirma, aukščiausios instancijos teismai labiau koncentruojasi į tai, koks Baudžiamojo ar Administracinio kodekso straipsnis turėtų būti taikomas.
Tuo tarpu vertinimas, ar bausmė kartais nėra per griežta, lieka antrame plane. Kita vertus, negavę maksimalių bausmių retai skundžiasi ir patys nuteistieji ar pažeidėjai.
„Kai nuteistieji gauna nedidelę bausmę, jie dažniausiai net ir nesikreipia (į aukštesnės instancijos teismą dėl apeliacijos – 15min past.), prokurorai taip pat neprašo, kad būtų griežtesnė bausmė, todėl apeliacijos dažnai ir nebūna – taip ir lieka apylinkės teismo lygmenyje. <...> Taip išeina, kad teismai, kurie turėtų formuoti vienodų bausmių taikymo praktiką, retai dalyvauja šiame procese, nes bylos jų ir nepasiekia“, – sakė A.Čepas.
