Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje specialistai bei draudikų atstovai aptarė situaciją apie tragiškai gaisruose žuvusiųjų aukų skaičių bei vis didėjančius gaisro pasekmių nuostolius. Kaip rodo penkerių metų statistika, 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 6,72 gaisruose žuvę žmonės. Šis rodiklis yra vienas aukščiausių tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Lenkijoje 100 tūkst. gyventojų teko 1,56 žūtys, Čekijoje – 1,41, Vengrijoje – 1,81, Suomijoje – 2,08.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Andrius Romanovskis |
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis teigia, kad draudimo bendrovių išmokos dėl gaisro žalų sudarė beveik 50 procentų visų turto žalų ir kasmet vis didėja. 2011 m. – 2012 m. daugiau nei 1000 draudimo bendrovių klientų patyrė nuostolių, kurie viršijo 40 mln. litų. 2011 viso patirta 170,5 mln. lt nuostolių, iš jų 25 mln. gaisrų nuostoliai (15% bendros nuostolių sumos), 2012 viso 65,5 mln., iš jų 18 mln. gaisrų nuostoliai (28% bendros nuostolių sumos).
Pasak ekspertų, didesnį naujai statomų arba renovuojamų pastatų gaisringumą lemia juose plačiai naudojamos degios medžiagos
Viena iš svarbesnių didelių gaisrų žalų priežasčių – pastatų statyboje dažnai naudojamos degios statybos medžiagos. Todėl draudimo bendrovės drausdamos nekilnojamąjį turtą, atsižvelgia į tai, ar pastatas yra iš degių statybinių medžiagų. Tokie pastatai prilyginami didesnės rizikos laipsniui, atitinkamai ir jų draudimas gali būti brangesnis, palyginti su tais pastatais, kurie statyti naudojant nedegias medžiagas“, – sakė A. Romanovskis.
Pasak ekspertų, didesnį naujai statomų arba renovuojamų pastatų gaisringumą lemia juose plačiai naudojamos degios medžiagos. „Šiuolaikinės medžiagos ir technologijos gali turėti funkcinių privalumų, bet gaisro atveju jos dažnai padidina temperatūrą ir ypač paspartina gaisro plitimą. Gaisro apkrova pastatuose didėja, todėl liepsnos ir ne ką mažiau pavojingi dūmai plinta ne tik greičiau, bet ir daug plačiau nuo gaisro židinio vietos, sukeldami pavojų visame pastate”, – aiškino tarptautinės organizacijos Fire Safe Europe generalinis direktorius Bilas Dunkanas.
Fire Safe Europe vadovo įsitikinimu, daug statinių savininkų nesuvokia izoliacinių medžiagų vaidmens gaisro metu. „Priklausomai nuo pasirinktų izoliacinių medžiagų, panaudotų renovacijos metu, storio, degios medžiagos gaisro plitimą vien izoliacijos sluoksniu gali padidinti nuo 5 iki 7 kartų“, – pabrėžė B. Dunkanas.
Jo teigimu, nedegios medžiagos, sumontuotos sienose, gali tapti patikimu ugnies plitimą ribojančiu užtvaru ir neleisti gaisro židiniui išplisti visame pastate.
„O jei visgi naudojamos degios izoliacinės medžiagos, būtina imtis papildomų saugumo priemonių, kad kilus gaisrui šios medžiagos neskatintų gaisro plitimo. Tai ypač svarbu kai šiltinimo darbai dar vyksta ir apšiltinimo sistema yra neužbaigta. Todėl planuojant statybų ar renovacijos darbus, rekomenduojame kruopščiai įvertinti visus priešgaisrinės saugos aspektus ir nuspręsti, ar tokiame pastate gali gyventi žmonės, ar gali būti vykdoma kokia darbinė veikla“, – sakė B. Dunkanas.
