„Matome, nors ir nežymų, situacijos gerėjimą. Tačiau kai kurie sektoriai ir darbai išlaiko savo rizikingumą. Pavojingiausiais darbais nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti išlieka sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo, statybos remonto, miško kirtimo darbai. Atliekant šiuos darbus šalyje per 9 mėnesius įvyko pusė mirtinų ir kiek mažiau nei pusė sunkių nelaimingų atsitikimų.
Tiesa, lyginant 2016 m. tris ketvirčius su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius – 7 atvejais – ženkliai sumažėjo apdirbamosios gamybos įmonėse“, – saugos darbe situaciją Lietuvos įmonėse komentavo VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
S.Balčiūnas atkreipia dėmesį, kad didesnį darbo stažą įmonėje turintiems darbuotojams nelaimingi atsitikimai įvyksta žymiai rečiau. O trečdalis mirtinų ir ištirtų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų.
Dažniausiai mirtini nelaimingi atsitikimai per šių metų tris ketvirčius nutiko užkritus/užgriuvus kroviniams ar birioms medžiagoms bei eismo įvykių metu. Penktadalis atvejų nutiko darbuotojams nukritus iš aukščio. Sunkius pakenkimus sveikatai darbuotojai patyrė nugriuvę. 3 mirtini ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko neblaiviems darbuotojams.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis, nustatyta, kad daugiau nei trečdalis ištirtų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl netinkamo darbų organizavimo bei įmonėje nepakankamos saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės. Dažnai, atlikdami darbus, darbuotojai patys nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ir gyvybe.
„Pastebime, kad kai kuriose įmonėse darbuotojai vis dar tik teoriškai supažindinami su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Darbuotojai nėra tinkamai apmokomi ir instruktuojami, o taip pat netinkamai įrengiamos ir darbo vietos, apsaugos priemonės“, – dažniausias sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastis vardino S.Balčiūnas.
