Lietuvos bankas taip pat imasi iniciatyvos telkti valstybės institucijų veiksmus siekiant pažaboti galimas nusikalstamas veikas ir apsaugoti gyventojus.
Lietuvos bankas įtaria, kad aiškius finansinės piramidės požymius turinti sistema „MMM–2011“ siūlydama gyventojams padėti indėlius už itin dideles palūkanas pažeidžia Lietuvos įstatymus, pagal kuriuos, išimtinę teisę priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių turi tik licencijuotos kredito įstaigos.
Kadangi Lietuvos bankas nėra išdavęs nei kredito įstaigos, nei kitos finansų įstaigos licencijos įmonėms, kurių pavadinime būtų sutrumpinimas „MMM“ arba kurios būtų susijusios su Mavrodi Sergej Panteleevič, kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą dėl vertimosi neteisėta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Su savo santaupomis privalu elgtis atsakingai ir apdairiai. Reikia būti budriems ir atidiems kiekvieną kartą, kai sprendžiame, kam patikėti savo pinigus ir kokį finansinį produktą pasirinkti.
„Dar kartą perspėjame gyventojus, kad šio praeityje jau liūdnai pagarsėjusio veikėjo ir jam talkinančių asmenų veikla gali kelti realią grėsmę jų vilionėmis patikėjusių gyventojų pinigų saugumui. Finansinės piramidės nesukuria jokios vertės, todėl visų jų pabaiga tokia pati – didžiuliai nuostoliai pasakišku pelnu susiviliojusiems žmonėms“, – perspėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, su savo santaupomis privalu elgtis atsakingai ir apdairiai. Reikia būti budriems ir atidiems kiekvieną kartą, kai sprendžiame, kam patikėti savo pinigus ir kokį finansinį produktą pasirinkti. Pirmiausia – patikėti santaupas tik teisėtai veikiantiems, galiojančias licencijas turintiems rinkos dalyviams. Antra – ne „lošti“, o atsakingai investuoti savo pinigus, įvertinti žadamą uždarbį ir prisiimamą riziką.
Siekiant užkardyti kelią vis aktyvėjančio grėsmingo finansinės piramidės viruso plitimui būtinas sutelktas visų valstybės institucijų atsakas. Lietuvos bankas galimus veiksmus, siekdamas apsaugoti šalies gyventojus, koordinuoja su Generaline prokuratūra, Konkurencijos taryba, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Lietuvos bankas taip pat kreipėsi į pagrindines šalies reklamos agentūrų asociacijas prašydamas perspėti savo narius apie „MMM‑2011“ sistemos galimai neteisėtą veiklą Lietuvoje ir užtikrinti, kad pastaroji veikla nebūtų reklamuojama naudojantis Lietuvos reklamos agentūrų teikiamomis paslaugomis.
Po šiek tiek anksčiau išsakytų paraginimų agresyvi „MMM–2011“ sistemos reklama ACM ekrane virš Operos ir baleto teatro Vilniuje buvo nutraukta. Tačiau pradėtos naudoti kitos reklamos formos.
„Tikimės atsakingo valstybės institucijų, reklamos rinkos dalyvių, žiniasklaidos priemonių požiūrio į pavojingą galimai nusikalstamą veiklą, galinčią turėti skaudžių pasekmių daugybei žmonių“, – sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas pranešimus laikytis atsargumo priemonių yra išsiuntęs Tarptautinei vertybinių popierių komisijų organizacijai (angl. IOSCO) bei Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (angl. ESMA).
