Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lietuvos miškuose siaučiantys gaisrai - didžiausi per kelerius metus

Šį pavasarį Lietuvos miškuose siaučiantys gaisrai yra didžiausi per pastaruosius kelerius metus, teigia ugniagesių ir miškininkų atstovai.
Kariai padeda gesinti mišką
Kariai padeda gesinti mišką / Psk. D.Stanaičio nuotr.

Anot atsakingų tarnybų, daugiausia gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio ir ypač žolės deginimo.

„Per keturis mėnesius atvirose teritorijose gaisrų kilo tiek pat, kiek 2007 ir 2008 metais per visus metus ", - per spaudos konferenciją trečiadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis.

Šiemet liepsnos jau nuniokojo daugiau nei 100 hektarų miško ploto. Didžiausi gaisrai kilo Jurbarko miškų urėdijoje, kur išdegė 36 hektarai Kalnėnų miško ploto. Varėnos rajone sudegė 12 hektarų miško, o Trakų miškų urėdijoje per du gaisrus išdegė 8 hektarai miško. Atvirose teritorijose šiemet dėl gaisrų žuvo trys žmonės.

„Tokio didelio ploto išdegusių gaisrų neturėjome jau keletą metų. Paskutinis didžiulis gaisras buvo Kuršių nerijoje (2006 m. sudegė daugiau nei 200 hektarų miško - BNS). Ir iki tol, ir po to tokiu dideliu plotu išdegusių gaisrų nebuvo", - teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

Anot jo, apie 50 proc. miško gaisrų kyla dėl žolės deginimo.

„Pievų deginimas yra vienas iš žemos kultūros požymių. Dar didesnis barbariškumas yra deginti miškus. Bent dviem atvejais įtariame miško padegimus", - sakė B.Sakalauskas.

Miškininkai ir ugniagesiai prisipažino su itin dideliu nerimu laukiantys didžiojo savaitgalio, kai į gamtą turėtų išvykti daug žmonių.

„Daugelio žmonių džiaugsmui, o mūsų nusiminimui, sinoptikai dar nežada lietaus visą savaitę. Daugelis trauks į gamtą ir nuo jų elgesio priklauso gaisrų kilimas ir mūsų darbas. Žinant, kad gegužės 4 dieną po šio savaitgalio ugniagesiai mini profesinę šventę šv. Florijono dieną, pati didžiausia visuomenės dovana būtų ramus savaitgalis, kokio neturėjome jau visą mėnesį", - sakė PAGD direktorius R.Baniulis.

Ugniagesių ir miškininkų atstovai pabrėžė esantys ypač sunerimę dėl sumažėjusio finansavimo, nes miškų gaisrų gausa pareikalaus papildomų išlaidų.

„Situacija yra krizinė. Jeigu valstybė skelbia pavojų, kad BVP sumažės 12 proc., tai mūsų pajamos, palyginti su pernai, sumažėjusios 34 proc. dėl sumažėjusios medienos kainos ir jos paklausos", - sakė generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas.

PAGD vadovo teigimu, finansinė situacija kelia didelį nerimą.

„Miško gaisrų gesinimas užtrunka kelias dienas ar net savaites, reikalauja daug materialinių, žmogiškųjų išteklių panaudojimo, o kada biudžete skiriama labai kukliai lėšų, tai nerimas pagrįstas ir nuogąstavimu dėl mūsų finansinių išteklių", - sakė R.Baniulis.

PAGD vadovas sakė tikįs, kad jeigu finansavimas bus dar sumažintas, lėšų bus galima gauti iš Vyriausybės rezervo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos