Kovo 4–12 d. buvo vykdyta Lietuvos policijos inicijuota tarptautinė policijos operacija, kurios metu buvo išardytas keliose Europos valstybėse veikęs indėlinio sukčiavimo tinklas.
„Operacijos, vykusios Lietuvoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje metu, sulaikyti 5 asmenys, visi jie Lietuvos piliečiai. Pirminiais duomenimis, padaryta žala siekia 1,5 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus apskrities policijos vadas Saulius Gagas.
Neregėta sukčiavimo schema
Anot S.Gago, ši sukčiavimo schema yra nauja ir itin pelninga. Ji primena populiarų ir žinomą investicinį sukčiavimą, tačiau yra kur kas labiau rafinuota.
„Pati schema tokia, žmonės, norėdami saugiai investuoti, kad nenuvertėtų jų pinigai, ieškojo galimybių, kur tai būtų galima padaryti saugiai. Jie rado informaciją internetu apie indėlinę platformą, patys kreipėsi, siuntė prašymus ir pervedinėjo pinigus. Jie buvo įsitikinę, kad jų vardu atidaryta sąskaita ir jie saugiai padeda pinigus“, – pasakojo S.Gagas.
Tačiau žmonės, kure galvojo neva saugiai investavę savo pinigus, sukurtoje platformoje išties matydavo tik fiktyvius skaičius, o tuo metu jų lėšas sukčiai gryninosi įvairiais būdais.
Esminis šios indėlinio sukčiavimo schemos tikslas, užmigdyti aukų budrumą net keleriems metams, kol sukčiai ramiai išsigrynins pinigus ir pradings be pėdsakų.
„Žmogus galvoja, kad pinigai saugūs, laukia grąžos, o po tam tikro laiko pasirodo, kad nėra nei platformos, nei kur kreiptis“, – aiškino S.Gagas.
Aukos – vokiečių profesoriai
„Nukentėję asmenys yra Vokietijos piliečiai, akademinės bendruomenės dalis, profesoriai, mokslo daktarai. Turime 38 nukentėjusiuosius, jų gali būti ir daugiau“, – pasakojo S.Gagas.
Teisėsauga kol kas neturi tikslaus atsakymo, kodėl aukomis tapo būtent vokiečiai.
„Kodėl vokiečiai? Pirmiausia, platformą surado vokiečiai ir kaip atkreipėme dėmesį, akademinė bendruomenė. Ir žinote, žmonės bendruomenėje kalbasi, žiūrėkite, aš investavau, gal visai neblogai, džiaugiuosi, gal ir jūs norėtumėte. Taip natūraliai dalykai klostosi“, – svarstė S.Gagas.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų vasarį, kai iš vieno banko teisėsaugą pasiekė informacija apie keistus pavedimus.
„Per ypač trumpą laikotarpį atlikta analizė, nustatyti sukčiavimo principai ir mechanizmas“, – sakė Vilniaus policijos vadas.
Sukčiavimo būdu įgyti pinigai keliavo tiek per Lietuvoje esančią įmonę, tiek per kitose Europos šalyse esančius bankus.
Beje, didžiąją dalį išviliotų pinigų – 1,2 mln. eurų – pavyko įšaldyti. Teisėsauga neatmeta, kad kreipsis dar daugiau nukentėjusiųjų ir sumos augs.
Sukčių aukos pinigus pervedė į Lietuvos įmones, o sutartis sudarydavo su Jungtinėje Karalystėje veikiančia įmone, kuriai vadovavo Švedijos pilietis, įtariama, turintis ryšių su organizuotu nusikalstamumu.
Beveik visas gautas lėšas įmonės pervesdavo Graikijos, Vengrijos, Turkijos, Airijos ir Ispanijos bendrovėms, o dalis gautų lėšų buvo išgryninta Švedijoje esančiuose bankomatuose.
Įtariamieji nesusiję su kriminaliniu pasauliu
Įtariamieji anksčiau nebuvo žinomi teisėsaugai ir nėra siejami su kriminaliniu pasauliu.
Vienas iš įtariamųjų buvo teistas Švedijoje už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą. Kitas teistas Lietuvoje už vairavimą neblaiviam.
„Tai brandaus amžiaus asmenys, ne jaunimas“, – sakė S.Gagas ir atskleidė, kad vyriausias įtariamasis gimęs 1951 metais, o jauniausias – 1978 metais.
3 įtariamieji yra suimti, likusiesiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Sulaikymo operacijos metu atliktos 26 kratos. Jos atliktos ir Lietuvoje, ir Anglijoje, ir Švedijoje.
Jų metu rasti kompiuteriai, susirašinėjimai, elektroniniai laiškai ir kita medžiaga, kuri reikšminga tyrimui.
Sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. (Sukčiavimas) ir 216 str. 1 d. (Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas (Pinigų plovimas)).
