Rumunų tautybės Eudoras Yosifas Mohaci yra gimęs Prancūzijoje, todėl turi šios valstybės pilietybę, bet gyvena pastaruoju metu Šveicarijoje, kur jo vardu yra registruota viena nekilnojamojo turto srityje veikianti firma.
Vilniuje nagrinėjamoje byloje dėl neįtikėtinos tarptautinės aferos šiam Prancūzijos piliečiui nėra paskirta griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas) – galbūt todėl mūsų sostinės teisme jis yra retas svečias.
O tai tapo rimta kliūtimi: iš viso šioje byloje yra 4 kaltinamieji, ir jie negali būti teisiami tol, jei visi nesusirenka.
Suprasti akimirksniu
- Visi šie vyrai kaltinami veikę organizuotoje grupėje, į jų akiratį buvo patekęs krepšinio klubas „Neptūnas“ ir futbolo komanda „Kruoja“.
- Užsieniečiai naudojo gana sudėtingas ir gerai parengtas schemas. Vieną klubą jiems pavyko apgauti, tačiau derantis su kitu vyrai buvo sulaikyti.
- Įtariamuosius dar 2015-ųjų balandį sulaikė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 15min sužinojo, kad kaskart, kai E.Y.Mohaci nepasirodydavo teisme, jis turėdavo tam formaliai pateisinamą priežastį. Todėl nei atvesdinimo, nei juolab suėmimo, teismas skirti šiam kaltinamajam neturi pagrindo. Tačiau teisėja Miglė Suchankienė rado subtilesnę išeitį iš keblios padėties – jo bylą atskyrė nuo bendros.
Tiesa, E.Y.Mohaci posėdžių lankomumo statistikos šis patobulinimas nepadidino – į naujausią posėdį jis ir vėl neatvyko. Tikėtina, kad su pateisinama priežastimi.
Paguoda ta, kad pagrindinį procesą Rumunijos piliečių Mariano Sergiu Vilaroiu, Augustino Kiss ir Lucos Poltronieri atžvilgiu teismas galėjo tęsti.
Ši byla sostinės teisme svarstoma ir narstoma jau nuo 2016 m. rudens, šiuo metu vyksta įrodymų tyrimas, vyksta įvairių asmenų apklausos.
Kaip skelbta anksčiau, Lietuvos policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą pagal Pakruojo „Kruojos“ klubo savininko pranešimą apie 2014 metais įvykdytą aferą. Klubo savininkas elektroniniu paštu gavo viliojantį pasiūlymą parduoti sporto klubą už 1 mln. eurų. Derybos ir susitikimai vyko Vilniuje ir Milane.
Įvairių užsienio kompanijų atstovais prisistatinėjantys užsieniečiai darė solidų įspūdį. Aptartus sandorio vykdymą sutarta, kad užsienio pirkėjai, kaip garantą ir patikimumo įrodymą, perduoda 240 tūkst. eurų, po to vykdomos kitos sąlygos, po kurių klubo savininkas gauna 1 mln. eurų.
Meistriškai pakišo pinigų „lėlę“
Tuometis „Kruojos“ savininkas Emilijus Junevičius planavo gauti už klubo pardavimą 1 mln. eurų.
Tačiau pagal apsimetėlių investuotojų sąlygas pardavėjas irgi turėjo sumokėti pirkėjams 240 tūkst. eurų kaip tarpininkavimo mokestį.
E.Junevičius su aferistu (bylos duomenimis, tai buvo L.Poltronieri) susitiko viename viešbutyje Vilniuje.
„Kruojos“ savininkas padavė reikiamą sumą grynais. Pinigai buvo sudėti į vokus, o tuomet reikėjo laukti milijono pervedimo per banką. Kai E.Junevičius trumpam išėjo iš viešbučio kambario, L.Poltronieri sukeitė vokus.
Tada „investuotojai“ pareiškė, kad milijono eurų pervedimas per banką užstrigo. L.Poltronieri atsiprašė ir esą grąžino 240 tūkst. eurų.
Vėliau klubo savininkas aptiko, kad jam įbrukti 240 tūkst. eurų yra tik vadinamoji pinigų lėlė, t. y. baltų popieriaus lapelių krūvos, pridengtos viena tikra kupiūra iš viršaus.
Iš „Neptūno“ gviešėsi milijono
Netrukus gauta kita žinia iš vakarų Lietuvos, kad neva solidi užsienio kompanija nori remti krepšinio klubą skirdama daugiau kaip 8 mln. eurų. Norėdamas gauti šią paramą krepšinio klubas „Neptūnas“ turi įvykdyti tam tikras sąlygas: turėjo būti atvežtas 1 mln. eurų grynais kaip tarpininkavimo mokestis. Šis pasiūlymas ir toliau vykęs dialogas klubo vadovams sukėlė įtarimų, todėl jie pagalbos kreipėsi į policiją.
Tiriant gautą informaciją aiškėjo, kad krepšinio klubas sudomino tuos pačius užsieniečius, o „pelningą“ siūlymą pateikę užsieniečiai galbūt yra sukčiai. Buvo pagrįstų įtarimų, kad atvykėliai siekia įbrukti pinigų imitacijas, o patys įgyti klubo pinigus pavedimu per sąskaitas.
Policija priėmė sprendimą sulaikyti atvykėlius, tačiau planuojamą sulaikymą sunkino tai, kad įtariamieji labai maskavosi, vengė nurodyti detales apie save, akcentavo, kad atvyks tik vienas arba dviese, o klubo atstovas privalo būti vienas. Neturėta duomenų apie tai, kada jie atvyksta iš užsienio, kiek jų ir kas jie tokie, nes tiesioginis bendravimas buvo labai ribotas.
Sukčiai veikė pagal labai profesionaliai parengtą nusikalstamą scenarijų – jie buvo nusprendę pasiūlyti didžiulę sumą pinigų, pelnyti pasitikėjimą, o paskui įbrukti grynų pinigų imitacijas vietoj tikrų pinigų arba iš karto po to vykti į banką ir atlikti pavedimą į sukčių nurodytą sąskaitą.
