Papildyta 16.13 val. Valstybės saugomas liudytojas Mindaugas Žalimas sako, kad prieš pat žudynes Kaune 2009 metų spalį jis du kartus lankėsi Policijos departamente Vilniuje ir pranešė apie planuojamas Drąsiaus Kedžio žmogžudystes. M.Žalimas sako, kad D.Kedys prašė jo pagalbos įvykdyti šiuos nusikaltimus.
Pasak M.Žalimo, Policijos departamente jis ne kartą lankėsi ir po žudynių. Tačiau tuometinio pareigūno T.Ulpio buvo įspėtas, kad nieko viešai nepasakotų, nes bus prokurorų apkaltintas D.Kedžio bendrininku.
Tai M.Žalimas liudijo Vilniaus miesto apylinkės teismui ketvirtadienį pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo.
M.Žalimas sakė, kad su D.Kedžiu pradėjo bendrauti 2005 metų pradžioje. 2009 rugpjūtį sužinojo draugo pasakojimus apie galimą dukters tvirkinimą. Tada apie rengiamas žudynes draugas nekalbėjo, apie jas prabilo vėliau.
M.Žalimas iš pradžių nepatikėjo, kad gali būti rengiamasi nusikaltimams, o kai suprato, kad jie gali būti įvykdyti, kreipėsi į Policijos departamente dirbusį tolimą giminaitį, policijos generalinio komisaro pavaduotoją Algirdą Stončaitį.
 |
| BTV nuotr./Mindaugas Žalimas |
Šis pakvietė savo kolegas ir priėmė M.Žalimą bei išklausė, ką žada daryti D.Kedys.
Po kurio laiko D.Kedys gavo policininko Emilijaus Damukaičio kvietimą atvykti į policiją. Pasak M.Žalimo, D.Kedžiui sesuo patarė niekur nevažiuoti.
„Jis pasakė, kad nėra ko laukti – pradedu pirmadienį šaudyti velnius. Spalio ketvirtą T.Ulpiui paskambinau, išdėsčiau, kad ruošiasi šaudyti, slėpsis namelyje. T.Ulpis pasakė, kad viską sutvarkys, o man lyg niekur nieko liepė važiuoti į darbą,“ – teismui pasakojo liudytojas. Jis teigė netrukus per radiją išgirdęs apie žudynes. Po to M.Žalimas buvo atvežtas į Policijos departamentą.
M.Žalimo teigimu, D.Kedys planavo nužudyti ne tik Laimutę Stankūnaitę, Andrių Ūsą, J.Furmanavičių, V.Naruševičienę, bet ir suvesti sąskaitas su dabar sulaikytu „Agurkinių“ gaujos lyderiu Sauliumi Velečka. Buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, pasak M.Žalimo, D.Kedžio buvo vadinamas kaip dengiantis pedofilus, tarp jų ir J.Furmanavičių.
Papildyta 15.30 val. Buvęs policijos vadovo pavaduotojas Visvaldas Račkauskas įtariamas teikęs melagingą informaciją prokuratūrai apie planuojamas žudynes.
Buvę aukšto rango Policijos departamento pareigūnai ir jų pavaldiniai įtariami veikę kaip bendrininkai netinkamai reaguojant į planuojamus ir 2009 metų spalį Kaune įvykdytus teisėjo Jono Furmanavičiaus ir kaunietės Violetos Naruševičienės nužudymus.
Superpolicininkai kaltinami sumenkinę Kriminalinės policijos biuro vardą ir prestižą, sulaužę duotą policijos pareigūnų priesaiką. Generalinės prokuratūros manymu, dėl neteisėtų Policijos pareigūnų veiksmų ilgai nebuvo galima išaiškinti didelį atgarsį visuomenėje sukėlusį labai sunkų nusikaltimą.
Be piktnaudžiavimo V.Račkauskas taip pat įtariamas suklastojęs tikrą dokumentą ir jį panaudojęs.
Valstybės kaltintojo Generalinės prokuratūros prokuroro Arūno Vereniaus skaitomame kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, atsiuntė paklausimą Policijos departamentui, teiraudamasis, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su J.Furmanavičiumi, ir V.Naruševičiene.
Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir jis buvo išsiųstas prokurorams.
Iš tikrųjų M.Žalimas buvo pristatytas į Policijos departamentą prieš žudynes, suteikė pareigūnams informacijos, tačiau ta informacija nebuvo tinkamai priimta, nebuvo atlikta oficiali šio asmens apklausa.
Visi penki kaltinamieji kategoriškai pareiškė, kad nesutinka su pareikštais kaltinimais, tikina sąžiningai tarnavę valstybei ir duos parodymus tik po liudytojų apklausos.
Pirmas liudys valstybės saugomas M.Žalimas.
Pradžia. Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį iš esmės pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento klastojimo.
Kaltinimai esamiems ir buvusiems pareigūnams pareikšti dėl jų veiksmų reaguojant į planuojamus teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymus.
Tarp šios bylos kaltinamųjų – buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.
Į posėdį neatvyko trys liudytojai, tarp jų žurnalistas Virginijus Gaivenis. Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius teismo posėdyje pareiškė, kad liudytojų neatvykimas netrukdo pradėti nagrinėti bylą iš esmės, nėra pagrindo jos atidėti. Bylos pradėjimui iš esmės neprieštaravo ir kaltinamųjų advokatai.
Posėdžio pradžioje proceso dalyviams išaiškintos jų teisės, sprendžiami klausimai dėl prašymų.
Šioje byloje kaunietė Laimutė Stankūnaitė ir jos tėvai pripažinti nukentėjusiais, nukentėjusiąja taip pat pripažinta nužudyto Kauno teisėjo J.Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė. Ketvirtadienį į teismo posėdį atvyko tik L.Stankūnaitės advokatas.
Iki tol teismas tris kartus nesėkmingai bandė pradėti nagrinėti pareigūnų bylą, ji buvo atidedama dėl proceso dalyvių ligų, advokatų nebuvimo.
Žiniasklaidoje skelbta, kad prieš žudynes apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus buvo įspėta policijos vadovybė, tačiau priekaištauta, kad pareigūnai nesiėmė veiksmų užkirsti kelią nusikaltimui.
Apie tai žiniasklaidai pranešė Mindaugas Žalimas. Jo teigimu, prieš žudynes Kaune 2009 metų spalį, kai buvo nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė, apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus jis esą įspėjo Policijos departamento vadovybę. Tačiau pareigūnai esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią žudynėms.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai lapkritį Kauno rajono apylinkės prokuratūroje ir tuoj pat perduotas Generalinei prokuratūrai. Tyrimą atliko pareigūnų grupė, sudaryta iš Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorų, Policijos departamento Imuniteto valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrėjų.
Prokurorai sako nustatę, kad du žmones nužudė kaunietis D.Kedys, kurio buvusi sugyventinė L.Stankūnaitė yra V.Naruševičienės sesuo.
D.Kedys kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L.Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir A.Ūsą D.Kedys kaltino pedofilija. Teismas neseniai A.Ūsą išteisino, tačiau vaiko teisių specialistai nuosprendį apskundė. Skundas dar nėra išnagrinėtas
Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.
