Dukart už nužudymus teistas 31-erių metų Darius Eriksonas vieną žmogžudystę jau įvykdė būdamas už grotų – 2016 metais žmogų su bendru užmušė Marijampolės pataisos namuose.
Tuomet teismui jis aiškino, kad geriau jau žudys, nei kalės kartu su „gaidžiais“. D.Eriksono požiūris nepasikeitė, tačiau, kaip jis pats sako, administracija į jo perspėjimus ir prašymus nereagavo.
„Aš niekada nelaikiau savęs pavojingu žmogumi, – teisme kalbėjo D.Eriksonas. – Administracija leido man tai padaryti. Lapkričio mėnesį kreipiausi raštu į Pravieniškių pataisos namus, Kalėjimų departamentą, aš vėliau pristatysiu visus raštus. Marijampolėje įvykdžiau analogišką nusikaltimą. Vieną kartą netikėjo, kažkaip turėjau sureaguoti.“
Jis aiškino, kad Pravieniškių pataisos namuose buvo patalpintas į vadinamąjį „dramblyną“.
„Jie žino, kad aš ten negyvensiu, – teismui aiškino D.Eriksonas. – Įsivaizduokit, jei jūs būtumėte pareigūnas, vienąkart jau buvau nužudęs žmogų. Rašiau, leiskit man atlikinėti ramiai bausmę, nes jei ne, tai vėl žudysiu.“
Anot jo, pats Pravieniškių pataisos namų direktorius Dainius Sušinskas atėjęs pranešė, kad nė nesiruošia tenkinti jo prašymų.
Pasmaugė dėl geresnių sąlygų
Ir savo perspėjimą jis, kartu su kitu bendru Armandu Gonda, anot kaltinimo, įvykdė, kai už netinkamą elgesį buvo perkeltas į drausmės grupę Lukiškėse.
Žmogžudystė už grotų įvykdyta gruodžio 4-osios popietę, maždaug 15 val. 30 min. Kaip nurodoma kaltinime, vyrai puolė smaugti Terlaną, nuo patirtų sužalojimų po poros dienų ligoninėje jis mirė.
Tiesa, pats D.Eriksonas savo kaltę kategoriškai neigia. Antradienį byla dar nebuvo pradėta nagrinėti, spręstas klausimas, tik ar pratęsti abiem kaltinamiesiems suėmimą. Tai reiškia, kad jie ir toliau būtų laikomi atskirai nuo kitų.
Prokurorės įsitikinimu, tai daryti būtina, nes abu nusikaltėliai kelia pavojų kitiems nuteistiesiems. Tačiau D.Eriksonas su tokia nuomone nesutinka.
„Aš turiu dar 14 metų sėdėti. Aš noriu į pataisos namus. Bylą uždaryta, viskas uždaryta, nei aš liudininkams padarysiu kokį poveikį, nei ką, – aiškino jis ir pridūrė. – Aš prašiau prokurorės, kai įvykdžiau nusikaltimą, kad man skirtų suėmimą, nes turėjau drausmės grupę. Pusę metų Lukiškėse drausmės grupėje ryte atima čiužinius. Galvojau, kad kam man pusę metų sėdėti be čiužinių, suimtas gaučiau aparatūrą. Bet tada prokurorė sakė, nėra pagrindo suimti. O kai baiginėjasi drausmės grupė, tada kreipėsi dėl suėmimo.“
Norėjo į kalėjimą
Kitas kaltinamasis, A.Gonta, į klausimus, ar jam reiktų pratęsti suėmimo terminą, atsakė: „Nežinau.“
„Vis tiek uždarys“, – dar kartą perklaustas teisėjos, ar sutinka toliau atlikti bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje, pasakė jis.
A.Gonta dėl nužudymo prisiima visą kaltę ir neneigia užmušęs žmogų. Anot jo, jis norėjo sėdėti griežtesnėmis sąlygomis, kalėjimo režimu, o ne bausmę atlikinėti Pravieniškių pataisos namuose.
„Norėjau uždarą režimą gauti. Kameroje geriau. 2016 metais kreipiausi į Kalėjimų departamentą, kad mane nukreiptų į kalėjimo režimą. Nes galima prašyti, kad mane uždarytų į kalėjimą. Įstatymas išėjo, bet jo nevykdo. Dėl viso šito kaltinu tik Kalėjimų departamentą“, – paaiškino jis.
Tiesa, jis pridūrė, kad pats neįsivaizduoja, kas tą dieną, kai nužudė žmogų, įvyko.
„11 metų beliko man sėdėt ir būčiau išėjęs“, – sakė jis. Tuomet teisėja paklausė, o ką jis galvos, jei jam už šį nusikaltimą bus paskirtas įkalinimas iki gyvos galvos?
„Išeisiu anksčiau į laisvę“, – atkirto A.Gonta. Teisėja nesuprato kalinio žodžių ir perklausė, kaip jis tai įsivaizduoja.
„Kojom į priekį išeisiu. Tikrai nesėdėsiu visą gyvenimą“, – paaiškino A.Gonta. Po šių žodžių teisėjų kolegija daugiau klausimų jam nebeturėjo.
