55 metų klaipėdietis Vidmantas Lučiūnas šiandien teismo rūmuose pasirodė dviem valandomis anksčiau, nei buvo numatyta skelbti nutartį jį dominančioje byloje.
Jo sūnus 22 metų futbolo sirgalius Arūnas Lučiūnas mirė netrukus po futbolo varžybų tarp Maskvos „Spartak” ir uostamiesčio „Atlanto” komandų 2004 metų birželį. „Pažiūrėsiu, kurioje salėje paskelbimas, išsiuntinėsiu SMS draugams, kavos dar spėsiu išgerti“, – 15min.lt žurnalistui apie tokį ankstyvą savo atvykimą pasakojo V.Lučiūnas.
Kai ši byla praėjusį kartą buvo nagrinėjama Apeliaciniame teisme, klaipėdietis minėjo nežadantis atvykti iš uostamiesčio į sostinę, nes kelionė ilgai užtrunka ir nepigiai kainuoja, o dalyvauti nutarties paskelbime nėra privaloma. Tačiau noras būti ten, kur sprendžiami esminiai su žuvusiu sūnumi susiję dalykai, V.Lučiūną privertė persigalvoti.
 |
| Palaikyti sirgaliaus tėvų į teismą atvyko keliolika skustagalvių, taip pat garsėjančių aistra futbolui. |
Šiandien Vilniuje V.Lučiūnas išgirdo iš esmės palankią naujieną: Lietuvos apeliacinio teismo kolegija paskelbė, kad iš dalies patenkino ieškovų skundą. Svarbiausia, kad policininkų veiksmai pripažinti neteisėtais, o kiekvienam iš A.Lučiūno tėvų priteista po 50 tūkst. litų kaip moralinė kompensacija netekus sūnaus. Be to, abiem tėvams priteista bemaž pustrečio tūkstančio litų, kaip dalies laidotuvių išlaidų atlyginimas.
Nutartį pirmadienį perskaitęs teisėjas paaiškino ir jos motyvus. Jo teigimu, kolegija konstatavo, kad po futbolo varžybų prie stadiono iš tiesų vyko sirgalių neramumai, muštynės, jaunuolių agresyvūs veiksmai buvo nukreipti ir prieš policininkus.
Todėl pareigūnai turėjo pagrindą naudoti prievartą. Tačiau ar pareigūnai turėjo pagrindą naudoti prievartą konkrečiai prieš A.Lučiūną, nenustatyta. Tad teisėjų kolegija pripažino, jog policininkai persistengė, tramdydami sirgalių taip, jog vaikinui padarytos traumos netrukus tapo mirties priežastimi.
Tokią nutartį išgirdęs V.Lučiūnas neatrodė itin patenkintas ir svarstė, ar nevertėtų jos skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Jis prisiminė Zdanių šeimą, kuriai teismas iš Marijampolės ligoninės už nuplikytus kūdikius priteisė iš viso 0,5 milijono litų. Sūnaus netektis, anot V.Lučiūno, ne ką mažesnis skausmas.
Palaikyti klaipėdiečio į sostinės teismo rūmus atvyko keliolika skustagalvių jaunuolių, futbolo aistruolių.
Teismuose – dvi bylos
Kaip jau ne sykį pasakojo 15min.lt, daugelį metų po teismus plaukioja dvi bylos. Vienoje iš jų Vidmantas ir Laima Lučiūnai reikalauja priteisti iš viso 150 tūkst. litų už tai, kad po sūnaus mirties policija per žiniasklaidą paskelbė šmeižikišką informaciją, neva sirgalius buvo girtas ir mirė paspringęs skrandžio turiniu. Ekspertai nustatė, kad vaikinas buvo blaivus, o paspringimą sukėlė dėl traumos sutrikusi galvos smegenų veikla.
Pastarąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas yra grąžinęs pakartotinai išnagrinėti Vilniaus apygardos teismui, joje V.Lučiūnui į pagalbą stojo garsus teisininkas Kęstutis Čilinskas.
Antroji byla – ta, kurioje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiandien paskelbė nutartį. Skundo esmė – žuvusio sirgaliaus tėvai su to paties advokato pagalba reikalavo kompensacijos už tai, kad policininkai atėmė A.Lučiūnui gyvybę, be to, per bemaž penkerius metus teisėsauga taip ir nenustatė šios nelaimės kaltininkų. Pagal Policijos veiklos įstatymą už policininkų padarytą žalą atsako Lietuva, todėl tėvai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos bei Generalinės prokuratūros, reikalavo atlyginti materialinę ir neturtinę žalą bei padengti laidotuvių išlaidas – iš viso per 800 tūkst. litų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Lučiūnams buvo nepalankus.
Sirgalių liudijimai
 |
| Palaikyti sirgaliaus tėvų į teismą atvyko keliolika skustagalvių, taip pat garsėjančių aistra futbolui. |
Pernai ši byla nuosekliai buvo narpliojama Vilniaus apygardos teisme. Daugybės liudytojų pasakojimai padėjo susidaryti įspūdį, kas iš tiesų vyko prieš penkerius metus, lemtingąjį birželio 27-osios vakarą bei naktį.
Teismui liudijęs futbolo sirgalius Povilas Kulšys pats tądien buvo stadione ir matė, kaip pareigūnai talžė aistruolius: „Buvo susistumdymas tarp žmonių, atbėgo policija, puolė visus daužyti bananais, kas buvo šalia, tas gavo.”
Kitas ten irgi buvęs sirgalius Robertas Usatenko minėjo: „Jis pateko į pareigūnų pusratį, kurio viduje buvo dar 5–7 pareigūnai. Visi jį mušė guminėmis lazdomis.”
Sąmyšiui pasibaigus P.Kulšys pamatė ant grindinio sėdintį Arūną. „Tau prakirsta galva”, – pasakė priėjęs.
Po minutėlės Arūną ėmėsi globosi tuometinė jo draugė Adelė Kudinskaitė.
 |
| Palaikyti sirgaliaus tėvų į teismą atvyko keliolika skustagalvių, taip pat garsėjančių aistra futbolui. |
Mergina, kuriai tuo metu buvo vos 19 metų, nuvalė skarele kraują ir pasiūlė mylimajam kreiptis į medikus. Šis kategoriškai atsisakė, todėl pora parvažiavo į namus Veterinarijos gatvėje.
Arūnas prastai jautėsi, todėl keletą valandų ilsėjosi, tačiau vėlai vakare išėjo į darbą. Jo būklę įvertinę bendradarbiai išsiuntė vaikiną ilsėtis.
Naktį namie Arūno būklė ėmė prastėti.
Žudė smegenų trauma
„Naktį paskambino Adelė, mano dukros draugė, ir išsigandusiu balsu sakė: „Mano vaikinas miršta. Mėlynuoja, mėlynuoja”, – prisiminė kaimynė medikė 51 metų Birutė Andrikienė. Ši dvidešimt penkerių metų gydytojos stažą turinti klaipėdietė gyveno Arūno kaimynystėje ir buvo pirmoji, bandžiusi suteikti profesionalią pagalbą mirštančiam vaikinui.
Sveikatos specialistė teigė konstatavusi biologinę mirtį, tačiau tikėdamasi stebuklo su atskubėjusia kolege iš greitosios pagalbos Arūną bandė gaivinti: darė dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, tačiau nesėkmingai.
B.Andrikienė teisme vaizdingai aiškino, kad joks sveikas, net iki sąmonės netekimo prisigėręs žmogus niekada neužspringsta savo vėmalais – organizmas fiziologiškai nuo to apsaugotas. Tačiau tai įmanoma, kai dėl sunkios galvos traumos pabrinksta smegenys ir nebevaldo raumenų, saugančių nuo užspringimo. Šią gydytojos teoriją po Arūno mirties buvo patvirtinę ir ekspertai, beje, nustatę, kad lemtingąją dieną vaikinas nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų.
 |
| V.Lučiūnas |
Vilniaus apygardos teismas Lučiūnų argumentus dėl policininkų kaltės nužudant jų sūnų atmetė, o už bylos vilkinimą priteisė vos 10 tūkst. litų.
Apklausė ir ekspertą
Šįmet Apeliacinis teismas ryžosi iš naujo kaip reikiant išnarplioti šią bylą. Teisme apklaustas ekspertas Janušas Rybalka, tyręs A.Lučiūno mirties aplinkybes.
Teisme pasakyti specialisto žodžiai, viena vertus, dar labiau išryškino policininkų kaltę, kita vertus, pasėjo abejonių, ar kitaip susiklosčius lemtingo šeštadienio įvykiams A.Lučiūno mirtis iš tiesų buvo neišvengiama.
Labiau prielaidomis kalbėdamas ekspertas J.Rybalka leido suprasti, kad laiku suteikus jaunuoliui kvalifikuotą medicinos pagalbą, dėl jo gyvybės dar galima buvo kovoti.
Vidaus reikalų ministerijos bei Policijos departamento pareigūnai, byloje atstovaujantys Lietuvos valstybei, Lučiūnų skundą prašė besąlygiškai atmesti.
