Pirminė paviešinta informacija buvo tokia aptaki, kad daugelis galėjo susidaryti įspūdį apie tiriamą vaiko pagrobimą. Kokia tai jautri tema, puikiai iliustruoja prieš kelerius metus visą Lietuvą sudrebinęs nutikimas: keletą parų didžiulėmis pajėgomis buvo ieškoma pagrobta mažametė, netgi viešintas ieškomo svarbaus liudininko fotorobotas, o vėliau paaiškėjo, kad jokio pagrobimo nė nebuvo.
Tokio atgarsio nesukėlė, tačiau panašiai plėtojosi ir pasibaigė Nemenčinės plente matytos mergaitės istorija.
Vilniaus apskrities policijai paviešinus pagalbos prašymą, prie informacinio chaoso iš dalies prisidėjo ir žurnalistai. Apie dezinformacijos skleidimą, juolab tyčinį, šiuo atveju negali būti svarstoma. Visgi kai kurios žiniasklaidos priemonės taip laisvai interpretavo lakonišką pareigūnų pranešimą, kad, atidžiai skaitydamas visą tekstą, galėjai įžvelgti neva tris ieškomus asmenis – vyriškį, mergaitę ir moteriškę. Bet iš tiesų policija labai konkrečiai, nors ir nedetalizuodama, buvo įvardijusi: ieškoma viena moteris.
Mergaitės paminėjimas buvo, galima sakyti, kaip jaukas, įvykio orientyras.
Kaip vėliau paaiškėjo, nei vyras, nei maža mergaitė čia buvo niekuo dėti, o tuo labiau apie vaiko pagrobimą šioje istorijoje negali būti nė kalbos.
Pačiai policijai tokia interpretacija tapo staigmena, tačiau, sulaukę iš žiniasklaidos atstovų būtent tokio pobūdžio klausimų, patys pareigūnai tikriausiai suprato, kad buvo paviešinta dviprasmybė, jautriai visuomenei sukėlusi klausimų, pasėjusi nerimo.
15min išsiaiškino šios istorijos esmę, kurią įmanoma įvardinti trumpai, dviem punktais. 1. Mergaitės paminėjimas buvo, galima sakyti, kaip jaukas. 2. Jokio kriminalo, kaip paaiškėjo, iš viso nebuvo.
