Bausmių vykdymo kodeksą Seimo narys siūlo papildyti nuostata, kad nuteistieji gali būti paleisti lygtinai, jei yra atlikę minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir atlyginę bent minimalią nusikaltimu padarytos žalos dalį. Šiuo metu kodekse kaip privaloma sąlyga nurodyta minimali atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis.
Pagal pataisą, kai žalos priteista iki 10 tūkst. eurų, lygtiniam paleidimui būtų privalu atlyginti pusę sumos, 10-50 tūkst. eurų – ne mažiau kaip 20 proc. sumos, daugiau kaip 50 tūkst eurų – ne mažiau kaip 10 proc. sumos.
Žala praktiškai neatlyginama?
Aiškinamajame rašte S.Jovaiša pažymi, kad šiuo metu susiklostė ydinga praktika, kai teismo nutartys dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems praktiškai nėra įgyvendinamos. Per metus nuteistieji, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigoje, savanoriškai atlygina mažiau kaip 1 proc. priteistos sumos.
Seimo narys, remdamasis Kalėjimų departamento duomenimis, pažymi, kad žalai atlyginti tapus nebūtina sąlyga lygtiniam paleidimui, gerokai sumažėjo savanoriškai atlygintos žalos suma, pavyzdžiui, 1999 metais savanoriškai atlyginta 298 tūkst. litų o 2004 metais – jau tik 5 tūkst. litų.
1999 metais savanoriškai atlyginta 298 tūkst. litų o 2004 metais – jau tik 5 tūkst. litų.
„Dabartinis teisinis reguliavimas yra neefektyvus ir neteisingas nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų atžvilgiu. Dažni atvejai, kai nuteistieji, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigoje, yra pajėgūs atlyginti bent dalį priteistos materialinės žalos, tačiau slepia turtą ir pajamas pasinaudoję kitais asmenimis, o nukentėjusieji tampa įstatymų spragų įkaitais.
Pasak parlamentaro, teisėjai taip pat yra išreiškę priekaištą įstatymų leidėjui, kad neatlyginta žala svarstant lygtinio paleidimo klausimą negali būti vertinama kaip lemiamas veiksnys.
„Tokia situacija pagrįstai piktina visuomenę ir teisingumo vykdymo institucijas“, – teigia S.Jovaiša.
