Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės mėn. nuosprendžiu kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo pripažino buvusį faktinį vienos aliejumi prekiavusios įmonės vadovą A. I. Teismas jam skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams, jos vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams.
Pirmosios instancijos teismas atmetė Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą daugiau kaip 766 tūkst. eurų civilinį ieškinį turtinei žalai, atsiradusiai dėl nesumokėtų mokesčių, atlyginti.
A. I. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas vienos aliejumi prekiaujančios įmonės vadybininkas, direktorės įgaliotas faktiškai vykdyti direktoriaus funkcijas, 2015-2016 m. veikdamas tyčia ir siekdamas išvengti įmonės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), į įmonės finansinę apskaitą įtraukė žinomai netikras PVM sąskaitas faktūras. Jose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad įmonė perka prekes ir paslaugas iš kitų juridinių asmenų.
Bylos duomenimis, nė viena klastotose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta įmonė tuo metu jokios veiklos nevykdė.
Teismas nustatė, kad 2015-2016 metais, įtraukiant klastotas sąskaitas į apskaitą, nepagrįstai didinant įmonės sąnaudas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose PVM deklaracijose nurodant klaidingus duomenis, buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta daugiau nei 766 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, taip padarant didelę žalą Lietuvos valstybės biudžetui. 2018 m. buvo paskelbtas šios įmonės bankrotas.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai.
Siekdamas, kad būtų atlyginta valstybės biudžetui padaryta turtinė žala, prokuroras pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, prašydamas tenkinti valstybę atstovaujančios Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą civilinį ieškinį.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija atsižvelgė į prokuroro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, jog 766 tūkst. eurų žala valstybės biudžetui buvo padaryta A. I., faktiškai valdžiusio įmonę ir vykdžiusio direktoriaus funkcijas, neteisėtais veiksmais, ir kurią, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
