Magijos paslaugų teikimas užvaldant lengvatikių turtą gali būti pripažintas sukčiavimu

Nagrinėjamoje byloje Ala Naruševičienė buvo kaltinama apgaule įgijusi ir užvaldžiusi didelės vertės turtą. Nustatyta, kad nukentėjusieji kreipėsi į A.Naruševičienę aiškiaregės konsultacijų. Ji įtikino nukentėjusiuosius dėl jiems ir jų artimiesiems gręsiančių nelaimių, netekčių  ir jos galių tai įveikti. Taip už tariamą turto apsaugą, gyvenimo ir verslo sutvarkymą, sielos išvalymą, užkalbėjimų nuėmimą, amuletus ir panašius „magiškus“ dalykus apgaule iš 4 nukentėjusiųjų įgijo didelės vertės turtą.
Ala Naruševičienė teisme
Ala Naruševičienė teisme / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad asmenų, teikiančių magijos pobūdžio paslaugas paranormalūs gebėjimai nėra patvirtinti mokslo ir praktikos, kaip ir objektyvūs tokios veiklos rezultatai. Tokių paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje įstatymu nėra uždraustas. Paaiškinama, kad šios paslaugos gali būti įvairios, pavyzdžiui, pramoginio pobūdžio, naudojamos kaip priemonė žmogaus gyvenimo kokybei pagerinti (saviįtaiga, placebo efektas).

Tokių paslaugų teikimas, jei tai nėra akivaizdus sukčiavimas, Lietuvos Respublikoje įstatymu nėra uždraustas.

„Vien tik su magija susijusių paslaugų teikimo faktas savaime nesudaro pagrindo tokios veikos laikyti sukčiavimu, nes objektyviai numatyti tokių paslaugų pageidaujamo rezultato negalima“ – pažymima nutartyje.

Naudojasi patiklumu

Teismas savo nutartyje atkreipė dėmesį, kad magijos paslaugų teikimas yra ribojamas, jei jis vykdomas nesąžiningai. „Kai magijos paslaugų teikėjas, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, tyčia užvaldo nukentėjusiojo turtą, kaip apgaulę panaudodamas objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie grėsmes nukentėjusiojo ar jo artimųjų gyvybei, sveikatai ar turtui ir tai turi įtakos sudaryti nukentėjusiajam nenaudingą sandorį, veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas“ – akcentuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Pažymima, kad tokios veikos pavojingumas yra didesnis, kai kaltininkas manipuliuoja žmogaus sąmone, išgalvotomis grėsmėmis gyvybei, sveikatai ar turtui. Siekiant naudos, tokiu manipuliavimu lengviau paveikti nukentėjusįjį, kad šis sudarytų sau nenaudingą sandorį. Be to, taip yra apsunkinamas nukentėjusiojo teisių ir teisėtų interesų gynimas. Teismas konstatavo, kad keturių nukentėjusiųjų turtą A.Naruševičienė užvaldė būtent tokiu būdu, todėl šios jos veikos pagrįstai pripažintos sukčiavimu.

Nutartis neskundžiama

Šioje dalyje kaltinamasis nuosprendis nepakeistas, tačiau kasacinis teismas pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nuosprendį dėl sukčiavimo dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, nekonstatavus, kad šiais atvejais nukentėjusieji A. Naruševičienės paslaugomis pasinaudojo apgaulės įtakoje, todėl kasacinis teismas bylą dėl sukčiavimo šioje dalyje nutraukė.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, pažymima LAT Pirmininko konsultantės Dovilės Bružaitės antradienį paviešintame pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis