Į bylos nagrinėjimą susirinkusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pranešė, kad Rusija grąžino teismo prašymą apklausti liudytoju šioje šalyje gyvenantį buvusį omonininką Aleksandrą Kuzminą.
Savo atsisakymą Rusija motyvavo Lietuvos ir Rusijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 18 straipsniu.
-
Konstantinas Michailovas išgirdo nuosprendį Medininkų byloje: iki gyvos galvos!
-
Buvę omonininkai iš Latvijos Normundas Strapcanas ir Germanas Buniatovas Vilniuje nepasirodė, teismas jų ieškos
-
Du Medininkų žudynių bylos liudytojus – Normundą Strapcaną ir Germaną Buniatovą – planuojama apklausti Latvijoje
Teisėjas Aloyzas Kruopys sakė, kad šis straipsnis numato, jog teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.
„Reikia suprasti, kad Rusijos Federacija mano, kad gali pakenkti jai, todėl atsisako šį prašymą vykdyti. Nevykdo, tai nevykdo“, – sakė teisėjas.
Tuo metu Latvija teismui pranešė, kad neįvykdytas teismo prašymas apklausti Latvijoje gyvenančius buvusios omonininkus – Normundą Strapcaną ir Germaną Buniatovą (ankstesnė pavardė Glazovas – BNS).
Latvijos pareigūnai pranešė išsiaiškinę, kad G.Buniatovas gyvena Rusijoje, Latvijoje gyvenantis jo sūnus teigė su tėvu bendraujantis programa „Skype“.
Latvių pareigūnai nustatė, kokioje šios šalies įmonėje dirba N.Strapcanas. Įmonės darbuotoja jiems pranešė, kad N.Strapcanas išvykęs į Vokietiją.
Latvijoje gyvenančių liudytojų, buvusių omonininkų norėta paklausti apie tarnybą Rygos OMON, ar pažinojo kitus omonininkus – Česlavą Mlynniką, Alekdandrą Kuzminą, Andrejų Laktionovą, Aleksandrą Ryžovą, Konstantiną Michailovą, apie Rygos OMON būryje sukurtas „Delta-1“ ir „Delta-2“ grupes, kieno nurodymu ir kokiu tikslu tos grupės buvo sukurtos, kokia buvo jų veikla, ar jiems žinomos kokios nors konkrečios Rygos OMON „Delta“ grupių operacijos. N.Strapcano prašyta atsakyti, ar jam žinoma, ar 1991 metais Rygos OMON darbuotojai užpuldinėjo Latvijos, Lietuvos vidaus reikalų sistemos pareigūnus, Latvijos ir Lietuvos muitinės postus, juos degino, mušė ir tyčiojosi iš muitininkų, kieno nurodymu tokie veiksmai buvo atliekami.
Bylos nagrinėjimą Apeliacinis teismas tęs trečiadienį, gegužės 13 dieną.
Ketvirtadienį K.Michailovas prašė „nedelsiant paleisti jį į laisvę, nes yra neteisėtai ir nepagrįstai nuteistas“.
Tada turėtų paaiškėti, ar nuteistasis Konstantinas Michailovas duos parodymus pagal prokuratūros naujai suformuluotus kaltinimus.
K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio.
Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą pripažino kaltu dėl nužudymų Medininkuose ir 2011 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos. Šį nuosprendį skundę Lietuvos prokurorai siekia, kad K.Michailovas būtų nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui.
Nuosprendį skundė ir nuteistasis, kuris kategoriškai neigia savo kaltę.
Ketvirtadienį jis prašė „nedelsiant paleisti jį į laisvę, nes yra neteisėtai ir nepagrįstai nuteistas“.
Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję policijos ir muitinės pareigūnai.
