„Lygiai kaip ir pirmos instancijos teismo procese esame priversti dar kartą atkreipti jūsų dėmesį kviesdami atsakingai ir kruopščiai įsigilinti į šios istoriškai rezonansinės baudžiamosios ikiteisminio tyrimo bei nagrinėjimo teismo procese kokybę, akivaizdžius trūkumus bei neleistinas klaidas, faktines aplinkybes bei joje sukauptus faktinius duomenis, įrodymus ir juos atspindinčius dokumentus“, – teismo posėdyje Apeliaciniame teisme sakė advokatas Arūnas Marcinkevičius.
Proceso dalyviai praėjusią savaitę baigė klausyti prokurorų pasisakymų, dabar savo kalbą pradėjo sakyti nuteistojo gynėjas. Advokatas yra minėjęs, kad parengė apie 500 puslapių kalbą.
Savo kalbos pradžioje jis teigė, kad per daugiau nei du dešimtmečius valstybė taip ir nesugebėjo atskleisti ir ištirti nusikaltimo, švaistėsi pompastiškai garsiais, tačiau tiesos nustatymui beverčiais politiniais pareiškimais, užuot laiku vykdžiusi veiksmingą nusikaltimo operatyvinį tyrimą.
A.Marcinkevičiaus teigimu, atpirkimo auka buvo paverstas niekuo dėtas žmogus, buvęs paprastu milicijos pareigūnu.
„Kaip žinoma, nei Niunbergo, nei Tokijo procesuose dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui nebuvo teisiamas nė vienas eilinis karys ir net vyresnysis karininkas“, – sakė K.Michailovo advokatas.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą Šerną.
Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Č.Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų, sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.
Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.
K.Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus OMON bazės teritorijoje ir nebuvo jos palikęs iki pat išvykdamas į Rygą.
Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme trunka ilgiau nei trejus metus.
Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme trunka ilgiau nei trejus metus – pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausį.
Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji prašymai nebuvo įvykdyti.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs ir Rusijos pilietybę.
Prokurorai savo apeliaciniu skundu prašo nuteistojo K.Michailovo veiką iš nužudymo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, numatyto Baudžiamojo kodekso 129 straipsnyje, perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, taip yra į nusikaltimą žmoniškumui – kaip nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus.
Nuosprendį apskundė ir nuteistasis, kuris prašo būti visiškai išteisintas.
