Trečiadienį pareiškimą teismui perskaitė nuteistasis Konstantinas Michailovas. Jo teismas teiravosi, ar jis sutinka duoti parodymus pagal naujus kaltinimus. Prokurorai prašo buvusio sovietinės milicijos specialiojo dalinio pareigūno veiksmus perkvalifikuoti iš nužudymo į karo nusikaltimą.
2007 metais K.Michailovą Latvija išdavė pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso nuostatas, kurios numato atsakomybę už tyčinius nužudymus. Dabar prokuratūra jo veiksmus siekia perkvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį, numatantį atsakomybę už nusikaltimus žmoniškumui. Pastarajam straipsniui senatis netaikoma.
K.Michailovas teismui perskaitė pareiškimą, kuriame neigė savo kaltę, teigė esąs nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos.
„Nusikaltimo žmogiškumui redakcija 100-ajame straipsnyje pakeista ir naujai suformuluota 2011 metų pavasarį, kas taip pat akivaizdžiai pažeidžia visus Lietuvos baudžiamųjų įstatymų ir jų leidybos bei kitų teisės aktų, į kuriuos ne kartą raštiškai prašiau atkreipti dėmesį, pagrindus“, – sakė teismui K.Michailovas.
Nuteistasis piktinosi, kad ikiteisminis tyrimas pagal naujai pareikštą kaltinimą nebuvo atliktas.
„Kategoriškai pareiškiu, kad nusikaltimų žmogiškumui, kaip ir nužudymo, aš nevykdžiau ir nepadariau, nebuvau tokio nusikaltimo liudytojas, todėl jo aplinkybės nežinomos“, – teigė K.Michailovas.
Ir K.Michailovo gynėjai, kurie prašo jį išteisinti, ir prokuroras, kuris siūlo perkvalifikuoti nusikaltimą ir pripažinti K.Michailovą kaltu ne tik dėl nužudymo, bet ir dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui.
Po K.Michailovo paaiškinimų pradėtos baigiamosios kalbos, savo poziciją ėmė dėstyti valstybės kaltintojai – Generalinės prokuratūros prokurorai Saulius Verseckas ir Rolandas Stankevičius. Jie savo kalbos pradžioje apžvelgia tuometinę politinę situaciją Lietuvoje, 1991 metų Sausio 13-osios įvykius, sovietų valdžios bandymus Lietuvoje įvesti prezidentinį valdymą. Manoma, kad prokurorai savo kalbą sakys dar kelis posėdžius.
2011 metų gegužės 11 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu K.Michailovas buvo pripažintas kaltu dėl 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų muitinės poste nužudytų Lietuvos pareigūnų šiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendį yra apskundę ir K.Michailovo gynėjai, kurie prašo jį išteisinti, ir prokuroras, kuris siūlo perkvalifikuoti nusikaltimą ir pripažinti K.Michailovą kaltu ne tik dėl nužudymo, bet ir dėl karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui.
Nužudė 7 pareigūnus
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad K.Michailovas, dirbdamas SSRS VRM vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejum Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislavą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti T.Šerną.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos OMON vadas Č.Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“, „Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamas liemenes, ginklus, sprogmenis. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus 7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.
Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni – likusieji tą patį vakarą grįžo namo.
K.Michailovas Apeliaciniam teismui teigė, kad Medininkų žudynių laikotarpiu su kitais omonininkais buvo Vilniaus OMON bazės teritorijoje ir nebuvo išvykę už jos ribų iki pat išvykstant į Rygą.
Nagrinėja daugiau nei 3 metus
Medininkų žudynių bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme užtruko daugiau nei trejus metus – pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausį.
Per šį laikotarpį teismas gynybos ir prokuratūros prašymu apklausė liudytojus, siuntė teisinės pagalbos prašymus į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, tačiau pastarieji prašymai nebuvo įvykdyti.
Manoma, kad verdiktą šioje byloje Apeliacinis teismas skelbs rudenį. Teismas yra suplanavęs du posėdžius birželį, dar du – rugsėjį.
