Kaip 15min pasakoja R.Šilobritas, jis medžiotojų būreliui priklausė nuo 2007 m., o 2016 m. buvo išbrauktas iš narių sąrašo. Šį sprendimą jis apskundė Šalčininkų rajono apylinkės teismui, byla kol kas dar nėra išnagrinėta.
„Mano veiksmai papiktino būrelio pirmininko pavaduotoją – Paškonių girininkijos girininką Jaroslavą Aleksiuką. Pastarasis kreipėsi į savo draugą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) Šalčininkų rajono agentūros (ŠRA) vedėją Algirdą Miliauską“, – pasakoja R.Šilobritas.
Draugystės ryšiai, bent socialiniame tinkle „Facebook“, išties sieja J.Aleksiuką ir ŠRA vedėją. „Aš pažįstu visus girininkus“, – paklaustas apie santykius 15min atsakė A.Miliauskas. Kiek vėliau jis patikino, kad nei draugystė, nei giminystės ryšiai jųdviejų nesieja.
Bauda už nieką
R.Šilobritas pripažįsta, kad A.Miliauskas dar 2014 m. jį patraukė administracinėn atsakomybėn, tuomet jis, nors kaip pats teigia, buvo nubaustas be pagrindo, sutiko sumokėti 50 litų (14,48 Eur) baudą, nes nenorėjo pyktis nei su medžiotojų būrelio vadovu, nei su ŠRA vedėju.
Būtent ši bauda ir tapo pagrindu naujam A.Miliausko tyrimui. 2016 m. birželį R.Šilobritas sulaukė skambučio iš aplinkosaugininko, šįkart jis buvo kaltinamas neteisėtai sumedžiotų vilkų dorojimu.
„Tyrimas vyko pagal būrelio pirmininko N.Ostapenko parašytą skundą dėl to, kad aš neva medžiotojui Vladislavui Mikoleiko perdaviau į polietileninius maišus suvyniotas dvi vilkų galvas ir būrelio susirinkimo metu girdint visiems susirinkimo dalyviams pasakiau, kad vieną vilką sumedžiojau aš. Iš karto paaiškinau, kad tai netiesa ir jokių vilko galvų aš niekada V.Mikoleiko neperdavinėjau. 2014 metais esu teisėtai sumedžiojęs vieną vilką, apie kurį A.Miliauskui yra žinoma, nes jis pats man surašė baudos kvitą už tai, kad aš neva pavėluotai pranešiau apie vilko sumedžiojimą. Taip pat žodžiu paaiškinau, kad tarp manęs ir būrelio vadovo pavaduotojo J.Aleksiuko vyksta konfliktas“, – pasakoja medžiotojas.
Tačiau, anot R.Šilobrito, ŠRA vedėjasignoravo bet kokius jo pasiaiškinimus. Beje, jis užsimena ir apie įdomią detalę – tokio mažareikšmio tyrimo ėmėsi pats skyriaus vedėjas, nors laisvai galėjo perduoti jį ir vienam iš pavaldinių.
Kaip įrodymas apie neteisėtai dorotus ir medžiotus vilkus aplinkosaugininkui buvo pateikta nuotrauka, kur R.Šilobritas ir V.Mikoleiko pozuoja šalia 2014 m. keturių sumedžiotų vilkų. Būtent tai ir dvi A.Miliauskui atneštos vilko galvos buvo pagrindas pradėti administracinio nusižengimo bylą dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno medžiojimo.
ŠRA vedėjas kreipėsi į Gamtos tyrimų centrą dėl ekspertizės, jis paprašė nustatyti, ar nuotraukoje matomi vilkai ir jam atneštos galvos sutampa. Ekspertizės išvada – tai nebuvo tie patys vilkai, jų dantų struktūra skiriasi.
„Tokios išvados A.Miliausko neįtikino ir jis, siekdamas įrodyti, kad aš neva nušoviau vilkus ir tą faktą pats pasakiau būrelio susirinkime, pasinaudodamas J.Aleksiuko pagalba kvietė būrelio medžiotojus, dalyvavusius būrelio susirinkime, apklausai“, – pasakoja R.Šilobritas.
Teismai nenusisekė
Galų gale byla pasiekė teismą ir čia triumfavo R.Šilobritas. Teismas nustatė, kad A.Miliausko apklaustų medžiotojų pasakojimai yra prieštaringi, jų dėstomos aplinkybės nesutampa.
„Kai kurie liudytojai liudijo, kad susirinkimo metu apie vilkų galvas kalbėta nebuvo, apie tai sužinojo tik atvykus pas inspektorių, vieni neprisimena, ar buvo susirinkimo metu kalbėta apie vilkų galvas, kiti nurodė, kad buvo parodytos nuotraukos, kur R.Šilobritas nufotografuotas šalia vilkų, o dalis liudytojų parodė, kad šių nuotraukų nematė ir niekas jų nerodė“, – rašoma Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime.
Kaip aiškina R.Šilobritas, teismo sprendimas aiškiai įrodo, kad A.Miliauskas, apklausdamas liudytojus, teikė jiems neteisingą informaciją apie neva sumedžiotus vilkus.
„Tokiu būdu jis iškraipė liudytojų parodymus, kurių pagrindu vėliau man buvo suformuluoti kaltinimai dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo“, – situaciją aiškina medžiotojas.
Anot jo, A.Miliauskas puikiai žinojo, kad jokio pažeidimo nebuvo, tačiau vis tiek įnirtingai bandė įrodyti priešingai. Po nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo VRAAD apskundė jį Vilniaus apygardos teismui, tačiau ir čia nieko nepešė, skundas buvo atmestas.
Tokiu būdu jis iškraipė liudytojų parodymus, kurių pagrindų vėliau man buvo suformuluoti kaltinimai.
Tęsdamas teisybės paieškas R.Šilobritas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) siekdamas prisiteisti dėl visos šios situacijos patirtą turtinę žalą – advokatui sumokėtus pinigus.
VAAT ne tik patenkino ieškinį, bet ir pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o RAAD pareigūnų veiksmus pripažino neteisėtais ir įpareigojo VRAAD sumokėti R.Šilobritui 1749 eurus. Šią sumą, be abejo, mokės mokesčių mokėtojai.
Kaip pasakoja R.Šilobritas, jo teisybės paieškos dar nesibaigia, nes VRAAD ir toliau tęsia bylinėjimąsi, jie apskundė VAAT sprendimą.
O pats medžiotojas jau paruošė skundą Generalinei prokuratūrai, jos prašys išsiaiškinti, ar A.Miliauskas nepiktnaudžiavo tarnyba.
Problemų nemato
Pats A.Miliauskas patvirtina, kad gavęs medžiotojų būrelio „Šalčia“ vadovo skundą pradėjo tyrimą. Paklaustas, kodėl pats skyriaus vedėjas ėmėsi tokio darbo, jis paaiškino, kad tai – normali praktika.
„Įvertinęs Šalčininkų rajono agentūros pareigūnų darbo užimtumą ir šio atvejo sudėtingumą, pats ėmiausi tirti gautą pranešimą dėl galbūt neteisėtai sumedžiotų vilkų galvų.
Atkreipiu dėmesį, kad 2016 metais Šalčininkų rajono agentūroje buvo 385 administracinės bylos, iš kurių 136 administracines bylas ištyriau aš asmeniškai“, – paaiškino jis.
Anot A.Miliausko, sprendimą apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne jis, tą daro VRAAD vadovybė ir departamente dirbantys teisininkai, ŠRA neturi įgaliojimų tą daryti.
„Vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą R.Šilobrito atžvilgiu nutraukė būtent dėl teisme pateiktų prieštaringų liudytojų parodymų. Mano, kaip protokolą surašiusio pareigūno, neteisėtų veiksmų nei Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017-01-30 nutarimu, nei Vilniaus apygardos teismas 2017-04-14 nutartimi nekonstatavo.
Aš šioje byloje veikiau taip, kaip privalėjau veikti pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, reglamentuojančias asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn. Objektyviai negalėjau numatyti, kad kai kurie liudytojai teisme pakeis parodymus ir liudys visiškai priešingai, negu buvo teigę, kai juos apklausinėjo ir duomenis rinko aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas“, – sakė A.Miliauskas.
Objektyviai negalėjau numatyti, kad kai kurie liudytojai teisme pakeis parodymus ir liudys visiškai priešingai, negu buvo teigę.
VRAAD direktoriaus pavaduotoja Brigita Stankevičiūtė 15min aiškino, kad A.Miliausko darbą vertina teigiamai.
„A.Miliauskas yra vertinamas teigiamai, charakterizuojamas kaip atsakingas, principingas bei kompetentingas, galiojančių nuobaudų neturintis valstybės tarnautojas. Jis buvo ne kartą skatintas už labai gerą darbą, gavo taip pat ir aplinkos ministro padėką“, – sakė ji.
Anot B.Stankevičiūtės, Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarime buvo netikslumų, todėl pateiktas apeliacinis skundas, kuris vėliau buvo atmestas.
Ji atkreipia dėmesį, kad VAAT sprendimas, kur A.Miliauskas pripažintas veikęs neteisėtai, yra neįsigaliojęs ir apskųstas, o galutinis sprendimas dar neaiškus.
Paklausus, ar jų vertinimu tikslinga mokesčių mokėtojų lėšas leisti bylinėjantis teismuose, B.Stankevičiūtė atsakė: „Vilniaus RAAD prioritetą skiria administracinių nusižengimų tyrimui, jų sustabdymui ir užkardymui, o ne vertinimui, ar įstatymų nustatytų pareigų teisėtas vykdymas gali sukelti turtinę žalą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kitu atveju Vilniaus RAAD funkcijų vykdymas taptų neįmanomas ir negalimas dėl finansinių kliūčių bei tokiu atveju nebūtų ginamas viešasis interesas ir nebūtų užtikrinama teisės aktų įgyvendinimo kontrolė.“
