Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Metai po tragedijos: elektriniu paspirtuku važiavusį berniuką būtų išgelbėjusi sekundės dalis

Trečiadienį Lietuvoje minima diena be automobilio. Praėjusiais metais ji vienai klaipėdiečių šeimai buvo paženklinta tragedija, kada tėvų akivaizdoje žuvo elektriniu paspirtuku važiavęs 14-metis. Visus metus teisėsauga narpliojo skaudžios avarijos aplinkybes ir galiausiai priėmė sprendimą bylą nutraukti.
Per avariją Klaipėdos rajone antradienio rytą žuvo paspirtuku važiavęs vaikas.
Per avariją Klaipėdos rajone pernai žuvo elektriniu paspirtuku važiavęs vaikas. / Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr.

Tyrimą nutraukė

Prokuroras Darius Alekna 15min teigė, kad remiantis ekspertų išvadomis – visureigio vairuotojas niekaip negalėjo spėti sustabdyti automobilio, kai į kelią įšoko jį kirsti norėjęs paauglys ant paspirtuko.

Tuo metu Klaipėdos policijos Kelių tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika sako, kad būtent šis įvykis dar kartą priminė, jog tragedijai tereikia vienos mikrosekundės.

„Kai vaikai žūva, visada labai baisu...“ – sako prokuroras D.Alekna, priėmęs sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis sprendimas jau įsiteisėjęs, apskųstas nebuvo.

Kai vaikai žūva, visada labai baisu...

Maždaug metus Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tyrė šį įvykį, rinko dokumentinę medžiagą, buvo atlikta keletas ekspertizių. Pagelbėjo ir vaizdo medžiaga, nes įvykį užfiksavo vaizdo registratorius.

Pasak D.Aleknos, kaip bebūtų skaudu, ši nelaimė nutiko dėl paties berniuko neapdairaus elgesio.

„Kadangi eismo įvykio kaltininkas buvo pats nukentėjęs vaikas, dėl to ikiteisminis tyrimas ir nutrauktas. Vaikas elgėsi neatsargiai. Išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, norėjo kirsti pagrindinį kelią ir išvažiuoti į dviračių-pėsčiųjų taką, esantį kitoje kelio pusėje.

Tuo metu buvo automobilių spūstis ir berniukas pralindo pro mašinų tarpą... Gaila, bet jis nesustabdė ir neapsižiūrėjęs nėrė per visą kelią, abi juostas, – pasakojo prokuroras. – Kaip mašinai greitis būtų nedidelis, bet paspirtukui pakankamas, tarp 15–20 km/val.

Ir mašina kažkiek, nežymiai, viršijo greitį, bet ekspertai išaiškino, kad vairuotojas privalo stabdyti, kai pamato kliūtį, bet kliūtis pradedama skaičiuoti, kai kita transporto priemonė išvažiuoja į kelią. Kai paspirtukas įvažiavo į šitą kelią, į priešingą eismo juostą, vairuotojas neturėjo galimybės jo pamatyti ir sustabdyti.“

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Paspirtukas avarijos vietoje. Asociatyvi nuotr.
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Paspirtukas avarijos vietoje. Asociatyvi nuotr.

Anot D.Aleknos, važiuojant apie 20 km/val. paspirtukui kirsti šešių metrų pločio gatvę tereikia poros sekundžių.

„Čia buvo akimirka... deja... Visą laiką baisu, kai vaikai žūva dėl gyvenimiškos nepatirties. Jei nebūtų spūsties, būtų buvę kitaip, bet išlindo staiga per tarpą tarp stovinčių mašinų“, – apgailestavo prokuroras.

Jo teigimu, šeima vis dar gali siekti iš vairuotojo prisiteisti tam tikrą žalą civiline tvarka, nepaisant to, kad šis nėra pripažintas kaltu.

Tyrimas – 500 puslapių

Pasak Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko Mindaugo Džermeikos, ikiteisminis tyrimas buvo labai įtemptas ir skaudus visiems.

„Rinkome duomenis, vykdėme pavedimus, atlikome savo ruožtu viską, bet taip būna, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Surinkti du tomai bylos, yra apie penki šimtai lapų.

Noriu pabrėžti, kad dirbta nemažai, labai daug procesinių veiksmų ir viena pusė turėjo prašymų, ir kita. Pagal surinktą medžiagą prokuroras sprendžia, ar užbaigti kaltinamuoju aktu, ar gimsta kitas sprendimas – nutraukti“, – sakė M.Džermeika.

Rinkome duomenis, vykdėme pavedimus, atlikome viską, bet ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Surinkti 2 tomai bylos, yra apie 500 lapų.

Anot viršininko, tyrimo metu buvo atliktos net trys ekspertizės. Buvo samdyti nepriklausomi ekspertai, dirbo valstybinis ekspertizių centras, atlikta ir kompleksinė ekspertizė.

„Šiek tiek vairuotojas greitį viršijo, bet ekspertizėje atsakyta, kad techninės galimybės sustabdyti transporto priemonės buvo neįmanomos, nes vaikas buvo nematomas už automobilių. Tebuvo mikromomentas, kai tampa matomu, dėl ko įvyko susidūrimas“, – sakė viršininkas.

Nelaimės dieną berniukas, bylos duomenimis, nedėvėjo šalmo, tačiau abejojama, jog šis būtų išgelbėjęs, mat smūgio būta lemtingo.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Mindaugas Džermeika
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Mindaugas Džermeika

„Lemia ir susidūrimo kampas, o jis įvyko tarp paspirtukininko ir visureigio su priekinės dalies kairės pusės kampu. Įsivaizduokite, koks smūgis ir kokia tikimybė, kad asmuo būtų nesužalotas.

Jei galinės dalies būtų kliudyta, pats atsitrenktų į kampą, turbūt nublokštų ir tiek, o čia kitokia situacija, trenkėsi kampu į paspirtukininką, jį nusviedė ir dėl patirtų sužalojimų mirė“, – apgailestavo M.Džermeika, šią situaciją vadinantis pamoka visiems eismo dalyviams.

Svarbu paisyti taisyklių

Anot viršininko, trečiadienį, minint dieną be automobilio, labiausiai nesinorėtų, jog pasikartotų tokia skaudi tragedija.

„Kad tėvai negalvotų, jog diena be automobilio ir vaikai patys gali važiuoti su kitomis transporto priemonėmis, ekologiškesnėmis, į mokyklas. Linkėtume būti atsakingiems, pasirūpinti nepilnamečių vaikų priežiūra, įvertinti situaciją, kokioj vietovėje gyvena, kokios galimybės vykti paspirtuku, dviračiu, motoroleriu į mokymosi įstaigas, – kalbėjo M.Džermeika.

– Prašome tėvų, primename, kokios amžiaus grupės gali savarankiškai dalyvauti eisme. Su dviračiais galima be suaugusiųjų priežiūros važiuoti tik nuo 14 metų, tačiau su šalmais. Tokios pat taisyklės galioja ir paspirtukininkams. Vaikas nuo 14 metų gali vienas važiuoti į mokymosi įstaigą, bet iki 18 metų privalo dėvėti šalmą. Jei nėra matomi kelyje – liemenę ir pan. Prašytume pasirūpinti tais dalykais.“

M.Džermeika pabrėžia, kad jaunesnio amžiaus vaikai apskritai negali savarankiškai važiuoti gatvėmis, nes taip gali prisišaukti nelaimę.

Dviračiais galima be suaugusiųjų priežiūros važiuoti tik nuo 14 metų, tačiau su šalmais. Tokios pat taisyklės galioja ir paspirtukininkams.

Stinga infrastruktūros

Pernykštė avarija atskleidė ir infrastruktūros stoką Klaipėdos rajone. Prie Klaipėdos išdygus kvartalams, čia stinga perėjų, šaligatvių, apšvietimo.

Anot M.Džermeikos, policija ir pati imasi iniciatyvos, tad yra daugybė raštų įvairioms institucijoms, tarp jų Kelių direkcijai, Klaipėdos rajono savivaldybei, dėl infrastruktūros gerinimo gyvenvietėse.

„Didmiesčiai apsupti gyvenamųjų namų kvartalais. Tas pats prie Klaipėdos, skaičiuojama, kad apie 55 tūkstančiai gyventojų gyvena. Koks ten rytinis judesys, tą parodė ir šis įvykus, spūstys iš visų gatvių. Gatvės nėra paruoštos tokiems srautams. Tai D kategorijos gatvės, nors srautai B kategorijos, – kalbėjo Klaipėdos policijos vienas vadovų.

– Perkrauta teritorija, per mažos gatvės, per maža infrastruktūra, nėra pėsčiųjų perėjų, šviesoforų, pėsčiųjų / dviračių takų. Visą tą kompleksą priemonių nebuvimo fiksuojame kelinti metai.“

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Sendvario seniūnijos, Klaipėdos rajone, gyventojai dalyvavo tyliame proteste.
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Sendvario seniūnijos, Klaipėdos rajone, gyventojai dalyvavo tyliame proteste.

Anot M.Džermeikos, ši nelaimė įvykio rytinės spūsties metu, kada paspirtuko vairuotojas išvažiavo iš gyvenamųjų namų kvartalo į gatvę tarp sustojusių automobilių, judėjusių į Klaipėdą, ir kirto iškart abi juostas. Priešinga eismo kryptimi važiavęs visureigio vairuotojas tiesiog nespėjo pamatyti berniuko. Būtent mikrosekundė nulėmė skaudžią tragediją.

„Milisekunde vėliau ir būtų spėjęs pravažiuoti ir nebūtų taip nutikę...“, – apgailestavo viršininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?