Legendiniu teisėsaugos pareigūnu tituluojamas 58 metų Ramutis Jancevičius, iki 2016-ųjų metų rudens ėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas, šiuo metu dirba įtarimų papirkinėjus politikus bei prekiavus poveikiu sulaukusio koncerno „MG Baltic“ rizikos vadovu.
Ar ši buvusio prokuroro pozicija etiška? Kita vertus, ką R.Jancevičius per pastarąjį pusmetį galėjo padaryti, kad „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir visas koncernas turėtų mažiau problemų su teisėsauga? R.Jancevičius tikina, kad ničnieko, nes tai esą ne jo reikalai.
– Prokuratūros dar nepasiilgote? – 15min ketvirtadienį pasiteiravo R.Jancevičiaus.
– Ne, tikrai ne! Aišku, kolegų ilgiuosi, bet pačios institucijos – visai ne.
Dabar žiūriu iš šalies, kaip jie dirba. Plačiąja prasme pasakysiu: vieni vagia, o kiti turi gaudyti. Kažkada su kolegomis kalbėjom – yra didžiulės premijos tam, kas sukurs amžinąjį variklį. Bet aš manau, kad jis yra jau sukurtas – ta amžina kova su nusikalstamumu. Chruščiovas bandė pasakyti, kad sukūrus komunizmą dings vagys, plėšikai ir visi kiti nusikaltėliai, bet Chruščiovo neliko, o vagys ir plėšikai – liko. Ir nieko čia nepakeisi, taip yra.
Nesiruošiu nei apšilti, nei sušalti. Turiu savo veiklos liniją. Visiškai jinai nesusijusi su tuo, kas dabar viešoje erdvėje yra. Absoliučiai. Man svarbiausia yra šeima ir sveikata.
O man, kai sulaukiau tokio amžiaus, svarbiausia yra šeima ir sveikata. Ir nėra gyvenime jokių svarbesnių dalykų. Bent jau tokiam žmogui, kaip aš, kuris pergyveno tris realius infarktus. Nuo tada, kai palikau prokuratūrą, mano sveikata pasikeitė kaip žemė su dangumi: ir spaudimas normalus, ir visi kiti dalykai normalūs.
Nė karto nesigailėjau, kad buvau kvailys, galvodamas – kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau atneši naudos valstybei. Bet nepasiteisino šitas požiūris.
– Bet ir naujasis jūsų darbas – toli gražu ne poilsis kurorte.
– O kodėl ne?! Aš dirbu savo darbą, kas priklauso. Dirbu, ir tiek.
– Ar spėjote jau apšilti kojas, pajusti darbo specifiką ir atsakomybės ribas?
– Nesiruošiu nei apšilti, nei sušalti. Turiu savo veiklos liniją. Visiškai jinai nesusijusi su tuo, kas dabar viešoje erdvėje yra. Absoliučiai.
Taip kad dirbu, esu patenkintas. Dirbsiu tiek, kiek galėsiu, ir tiek.
– Pradėdamas karjerą „MG Baltic“ interviu BNS sakėte, kad jokie įtarimai koncernui kaip juridiniam asmeniui nėra pareikšti, o priešingu atveju ir jūsų sprendimas dėl galimybės čia įsidarbinti greičiausiai būtų kitoks.
– Pasakysiu labai paprastai: kai aš atėjau į šį darbą – buvau teisus: joks juridinis asmuo tada nebuvo įtrauktas. O čia viskas, kas dabar vyksta, manęs visiškai nedomina. Ir aš matau, kad čia yra politiniai žaidimai. Ir nieko daugiau.
– Tame interviu jūs tiesiai neatsakėte į klausimą – ar išvengti įtarimų pareiškimo koncernui ir buvo viena iš jums paskirtų misijų?
– Jeigu užduoda kvailus klausimus... Aš į kvailus klausimus neatsakinėju. Kaip minėjau, su teisėsauga susijusios rizikos yra tik labai maža dalis visų mano darbe galimų grėsmių koncernui. Žmonės, kurie tapatina tuos dalykus, supranta juos visiškai kitaip, negu yra iš tikrųjų.
Aš visiškai nesieju, nes mano darbas visiškai su tuo nesusijęs.
Beje, jeigu aš jums užduočiau retorinį klausimą – kaip galima šiandien eiti dirbti Aukščiausiojo Teismo teisėju? Arba į tą pačią prokuratūrą?
Jeigu vadovautumėmės tokia logika, tai niekas šiandien negali eiti dirbti nei į teismą, nei į prokuratūrą, nes ten yra po vieną asmenį, įtariamą kažkokiais dalykais. Štai jūs ir turite atsakymą. Kiekvienas žmogus atsako už tai, ką padaro. Ir neatsako už tai, ko nepadarė. O dėstyti kažko, kas su kuo susijęs, negalima. Nors pas mus tas Lietuvoje yra įprasta – susieti, suasmeninti ir panašiai.
Valstybinėje institucijoje, kada specialusis liudytojas yra teisėjas, ir ne bet koks, o Aukščiausiojo Teismo, kada prokuratūroje skyriaus vadovė yra įtariamoji – ką tada kalbėti? Juk šiuo atveju tų institucijų, kaip juridinių asmenų, įstatymas baudžiamojon atsakomybėn patraukti neleidžia. Taip kad atsiprašau, bet galima tos temos ir visiškai neliesti, nes ji yra iš fantastikos srities, ir formuojama turint aiškų tikslą.
– Ar jūsų, kaip teisininko, neglumina naujoji gynybinė pozicija, kad tuo metu Raimondas Kurlianskis nedirbo koncerne?
Kai būsiu pensijoje, tada pakomentuosiu.
– Aš negaliu komentuoti pozicijos, kuri išdėstyta. Aš negaliu komentuoti to ir nekomentuosiu. Kai būsiu pensijoje, tada pakomentuosiu.
– Atėjote į naujai sukurtas pareigas. Ar jūsų įsivaizdavimas apie šį darbą skyrėsi nuo to, ką pamatėte koncerne, su kuo susidūrėte realiai?
– Iš esmės viskas tas pats, ką aš ir įsivaizdavau. Tai yra prevencija, profilaktika. Kaip žinote, koncernas yra didžiulis, veiklos yra daug. O ką konkrečiai, kaip konkrečiai darau – tai yra komerciniai dalykai, paslaptis, kurios negaliu aiškinti. Bet tai nėra susiję nei su komunikavimu su teisėsaugos institucijomis, nei su kažkuo kitu iš tos srities. Po išėjimo iš prokuratūros aš asmeniškai net nebuvau tame pastate.
Kiekvienas darbas yra gražus. Mano mama visą gyvenimą buvo ligoninės valytoja. Ir aš didžiuojuosi savo mama!
– Jei atsakydamas nedetalizuotumėte – ar nuo savo naujojo darbo pradžios koncerno viduje aptikote kokią nors blogybę, susidūrėte su negerovėm?
– O kas tai galėtų būti, jei viskas normaliai funkcionuoja? Bet rizikos prasideda jau nuo ten, kad kiekvienas darbuotojas į darbą ateitų blaivas, o atėjęs tą darbą padarytų. Ir kad žmonės nevogtų.
O koncerno veiklos sritis, kaip žinote, yra labai plati ir rizikinga. Pavyzdžiui, tai, kas susiję su alkoholiu. Kai gaminami blogos kokybės gėrimai, kai kontrabanda gabenamas į Lietuvą alkoholis – kas čia, ne rizika?
– Gaudyti alkoholio kontrabandininką tikriausiai lengviau dirbant policijoje arba prokuratūroje.
– Koncernas prekiauja legalia produkcija. Ir oficialiai moka didelius mokesčius. Jei šiandien pasiėmęs ginklą aš eičiau plėšti žmones, tada gal ir būčiau kitoje barikadų pusėje.
Mano yra normali darbo pozicija. Kiekvienas darbas, kurį žmogus dirba legaliai, moka mokesčius, yra gražus. Mano mama visą gyvenimą buvo ligoninės valytoja. Ir aš didžiuojuosi savo mama! Matyt, ne darbas puošia žmogų, o žmogus darbą.