Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį galutinai nusprendė, kad sausio 31 dieną priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria trims mėnesiams pratęstas intensyvios priežiūros terminas, yra pagrįsta.
D.Šulskis skundėsi, kad apykojė ne tik trukdo jam judėti, bet ir žaloja jo sveikatą, dėl čiurnos patinimo jis buvo kreipęsis į medikus.
-
Milijonierių I.Staškevičių sekę ir reketavę sutuoktiniai iš jo gavo 300 tūkst. eurų, bet norėjo gerokai daugiau
-
300 tūkst. eurų buvusiam vairuotojui padovanojęs I.Staškevičius jaučiasi kaip apgautas telefoninių sukčių
-
Po išskirtinio I.Staškevičiaus interviu „Respublikai“ – reketu kaltinamų sutuoktinių advokato atsakas
Pasak kaltinamojo, apykojė dažnai be jokio pagrindo pradeda fiksuoti, kad jis yra išvykęs arba šį įtaisą nusiėmė. Apie apykojės gedimus kaltinamasis informavo Vilniaus apskrities policiją, tačiau, pasak jo, jokių veiksmingų priemonių nesiimta.
Kaltinamojo teigimu, dėl intensyvios priežiūros įrenginių nuolatinių gedimų jis ir jo šeimos nariai patiria stresą, baimės jausmą, todėl tokia kardomoji priemonė pažeidžia jo ir jo šeimos narių teises. D.Šulskis norėjo, kad jam būtų skirtas 30 tūkst. eurų užstatas, kuris jau yra įmokėtas.
Tačiau Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamasis nedirba, darbo biržoje neregistruotas ir neturi oficialaus bei legalaus pajamų šaltinio, gyvena nuomojamame bute, todėl jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra pakankamai tvirti, o šioje baudžiamojoje byloje taip pat kaltinama ir jo sutuoktinė Patricija Šulskienė.
„Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo“, – paskelbė Apeliacinis teismas.
Teismas nutartyje pažymėjo, kad D.Šulskis įtariamas gana ilgą laiką sekęs nukentėjusįjį I.Staškevičių, stebėjęs jį ir klausęsis jo pokalbių, o „netaikant kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, kaltinamasis gali bandyti daryti analogiškas nusikalstamas veikas, o teisėsaugos institucijos neturės galimybės kontroliuoti ar kaltinamasis neturi kokių nors neteisėtų kontaktų su nukentėjusiuoju“.
Vilniaus apygardos teismui yra perduota byla dėl I.Staškevičiaus sekimo ir neteisėtos informacijos apie jį rinkimo.
Nukentėjusysis sako, kad sutuoktinius Šulskius neteisėtai rinkti informaciją apie jį įkvėpė buvusio „VP grupės“ akcininko Mindaugo Marcinkevičiaus veiksmai.
„Visų pirma tai verslo klausimai ir, aš manau, turėjo reikšmės ir pasitraukiančių iš mūsų grupės akcininkų veiksmai. Yra ir byloje duomenų. Aš manau, kad bent jau šie kaltinamieji yra įkvėpti Mindaugo Marcinkevičiaus veiksmų. Man buvo grasinama, kad bus perduota informacija būtent konkurentams, oponentams. Tai sudėtingi dalykai“, – žurnalistams teisme yra sakęs I. Staškevičius.
Iki 10 proc. akcijų įvairiose VP grupės įmonėse turinčio M.Marcinkevičiaus konfliktas su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numavičiumi tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus. M.Marcinkevičius kitus akcininkus kaltino vengimu mokėtis mokesčius, o VP grupės atstovai savo ruožtu sakė, kad M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės. Verslininkai ir jų kontroliuojamos įmonės santykius aiškinasi skirtinguose teismuose.
I.Staškevičius sako, kad dėl sutuoktinių Šulskių veiklos patyrė prievartą, jautė baimę dėl savo šeimos saugumo.
„Aš kreipiausi į teisėsaugą būtent siekdamas civilizuotai ir įstatymų nustatyta tvarka išspręsti savo asmeninius sunkumus kilusius dėl piktavalių veiklos. Aš patyriau nusikaltimą, patyriau prievartą, ir dabar tenka tai pripažinti, bet tuo metu buvau ilgai ir slapta sekamas. Ne tik aš, bet ir mano šeimos nariai. Įvairiose vietose. Filmuojamas, fotografuojamas, įrašinėjami mano pokalbiai. Buvo grasinama paviešinti asmeninę informaciją. Jaučiau grėsmę sau ir savo šeimos saugumui", – teigė jis.
Verslininkas sakė, kad jam teko dirbti su abiem sutuoktiniais ir tarp jų yra buvę konfliktų.
„Anksčiau jie buvo mūsų grupės įmonių darbuotojai. Vyras buvo vairuotojas ir transporto vadybininkas, o moteris buvo komercijos vadybininkė vaistinių tinkle. Teko dirbti kartu. (...) Taip, buvo tie konfliktai sudėtingi. Jie gal pasakotų kitaip. Aš buvau sulaukęs priekaištų, kad per mažai rūpinuosi jų gerove, kad jie atiduoda daugiau man negu aš jiems. Manęs buvo prašoma paskolinti pinigų, aš atsisakiau", – tvirtino I.Staškevičius.
Bylos duomenimis, iš I.Staškevičiaus buvo reikalaujama 1,5 mln. eurų. Dalį pinigų verslininkas sumokėjo – 312 tūkst. eurų buvo įforminti kaip dovana pas notarą.
D.Šulskį policija sulaikė 2017 metų vasarį.
I.Staškevičius yra vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „VP grupė“ smulkusis akcininkas – jam priklauso maždaug po 2 proc. įvairių grupės įmonių akcijų.
