„Apie 18.30 val., išsekus gyvybinėms funkcijoms, kūdikis mirė“, – sakė Kauno klinikų atstovė.
Pirmas apie kūdikio mirtį pranešė LRT.
Nelaimė įvyko šeštadienio rytą Klaipėdoje, Laukininkų gatvėje, kai 25-erių vyras kūdikį išmetė pro pirmo aukšto langą.
Jo būklė visas dienas iki mirties buvo kritinė. Kūdikis buvo ištiktas komos, jo gyvybinės funkcijos buvo palaikomos medicininėmis priemonėmis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kūdikį išmetusio vyro motina atskleidė, kaip įvyko nelaimė: „Marti maldavo jį paguldyti į psichiatrinę“
Šeštadienio rytą daugybinius sužalojimus patyręs kūdikis medikų atgabentas iš Laukininkų gatvės. Pirminiais duomenimis, kūdikį pro langą pirmame aukšte išmetė jo tėvas, 25-erių vyras.
Vos 5 mėnesių kūdikis pirma nuvežtas į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur buvo reanimuojamas. Sekmadienį kūdikis pervežtas į Kauno klinikas.
„Vaikas atvežtas truputį po pietų ypatingai sunkios būklės, patyręs daugybinį galvos sužalojimą ir kūno, vidaus organų sužalojimus. Būklė artėjo prie kritiškos. Tačiau pavyko stabilizuoti“, – pirmadienį Klaipėdoje kalbėjo laikinai reanimacijos skyriui vadovaujantis Linas Mikelis.
Anot jo, panašu, kad kūdikis sužalojimus patyrė ne tik krisdamas. Jis galėjo būti sumuštas. Visa tai ištirs ekspertai.
Šeimoje augo dar vienas vaikas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) teigimu, jis yra saugioje aplinkoje.
Tėvas suimtas, bet ligoninėje
Pirmadienį kūdikio tėvui skirtas suėmimas 14 dienų. Šiuo metu jis gydomas psichiatrijos ligoninėje. Kai išeis iš ligoninės ir pats galės dalyvauti teismo posėdyje, bus vėl sprendžiama dėl naujos kardomosios priemonės.
1998 metais gimęs įtariamasis dar paauglystėje buvo nuteistas už žmogžudystę, o išėjęs iš įkalinimo įstaigos nusikalto dar kartą.
Dar būdamas nepilnametis, 2014 metais, jis buvo nuteistas už žmogžudystę, kai su dar vienu nepilnamečiu dėl dviejų cigarečių mirtinai sumušė benamį. Anksčiau laiko išėjęs į laisvę jis 2022 metais buvo nuteistas už turto sugadinimą, bet įkalinimo išvengė.
Vaiko teisių gynėjai: tai visus sukrėtė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė sako, kad šias dienas visi gyvenome viltimi. Įvykis Klaipėdoje, kai pro balkoną buvo išmestas penkių mėnesių kūdikis, tikriausiai labai asmeniškai palietė kiekvieną iš mūsų.
„Kiekvienas įvykis, kuris pareikalauja bent vieno vaiko gyvybės yra didelė netektis Lietuvai. Tad mūsų visų – vaiko teisių gynėjų, specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokytojų, gydytojų, pačių šeimų, auginančių vaikus, tiek pačios visuomenės – svarbi užduotis ir atsakomybė būti sąmoningiems, empatiškiems, ieškantiems ir priimantiems pagalbą bei siekiantiems pokyčio, kuris prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Nes kiekvienas vaikas turi teisę augti saugus, be baimės ir smurto, tuo labiau jis turi teisę gyventi“, – pranešime spaudai cituojama I.Skuodienė.
Šiuo metu vaiko teisių gynėjai dalyvauja ministerijos sudarytoje darbo grupėje, kuri analizuoja įvykio aplinkybes. Šis sukrečiantis įvykis skatina ieškoti papildomų sprendimų ir priemonių, kurios didintų smurto atpažįstamumą bei visuomenės įsitraukimą pranešti apie pastebėtus neramumus, taip pat leistų specialistams pasiekti sunkumų turinčius žmones ir suteikti jiems savalaikę pagalbą.
„Dirbant su šeimomis, ypatingai svarbu gebėti identifikuoti priklausomybės simptomus, jų įtaką žmogaus elgesiui, šeimos gerovei, teikti intensyvią pagalbą šeimai, vaikams, taikyti motyvavimo technikas, nukreipti šeimos narius paslaugoms. Ypatingai skaudu, kai alkoholį, narkotikus ar kitas priklausomybę sukeliančias medžiagas vartojantys suaugusieji apleidžia savo vaikus, prieš juos smurtauja. Jeigu šeimoje yra priklausomas žmogus, pagalba reikalinga visai šeimai, kad ji galėtų sveikti kartu.
Nukenčia tūkstančiai vaikų
Kita vertus, matome pokytį visuomenėje, tai liudija kasmet didėjantis gaunamų pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius. 2022 m. vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 45 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, o besibaigiant 2023 m. skaičiuojama, kad jau sulaukta beveik 50 tūkst. pranešimų.
Kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius rodo besikeičiančias visuomenės nuostatas ir, kad pagalbą priimti darosi vis drąsiau“, – rašoma tarnybos pranešime.
Mūsų turimais duomenimis, praėjusiais metais beveik 3 tūkstančiai vaikų patyrė įvairaus pobūdžio smurtą – fizinį, psichologinį, seksualinį ar nepriežiūrą, o smurtą prieš juos daugiausiai panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.
„Mūsų turimais duomenimis, praėjusiais metais beveik 3 tūkstančiai vaikų patyrė įvairaus pobūdžio smurtą – fizinį, psichologinį, seksualinį ar nepriežiūrą, o smurtą prieš juos daugiausiai panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės. Šiemet nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius yra dar didesnis. Tad turime ir toliau galvoti apie būdus, kaip keisti mūsų visų nuostatas skleidžiant žinią, jog smurtas nėra normalu, kad bet koks patirtas smurtas ilgam palieka gilią žymę vaiko asmenybėje, jo savivertėje. Kiekvienas iš mūsų turėtume gilinti smurto atpažinimo ir identifikavimo žinias, o pastebėjus galimus smurto signalus – nelikti abejingiems ir ieškoti pagalbos“, – sako I.Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjai dar kartą kviečia visuomenę būti dėmesinga kiekvienam šalia esančiam vaikui ir pastebėjus ženklus, kad jam nesaugu ar reikia pagalbos – pranešti vaiko teisių gynėjams.
M.Navickienė: „Veriantis skausmas liudyti tokią blogio pergalę prieš žmogiškumą“
Kauno klinikose šiandien užgeso dar viena nesuvokiamo smurto auka – nė pusmečio neturinčio kūdikio gyvybė. Šią akimirką išvien dalijamės skausmu su artimaisiais ir su bet kokios formos smurto netoleruojančiais visuomenės nariais, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.
„Tai dar viena blogio pergalė prieš žmogiškumą – beprasmiškai užgesusi bejėgio kūdikio gyvybė. Tikiu, kad teisėsauga atsakys į visus visuomenei kylančius klausimus, o kaltininkas sulauks pelnytos bausmės. Tik deja, tai nesugrąžins užgesusios vaiko gyvybės. Nedelsdami ėmėmės atvejo tyrimo ir kartu su visomis šeimai paslaugas teikusiomis institucijomis labai kruopščiai ištirsime atvejį, nes kiekviena veikianti sistema reikalauja kasdienio tobulinimo ir nuolatinės kovos už vaikų saugumą“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M.Navickienės, nuolat galvojama, ką būtų galima padaryti geriau, kad tokios situacijos nepasikartotų, kaip jas užkardyti, tačiau net ir labiausiai išsivysčiusių valstybių patirtis liudija, kad tokių situacijų išvengti neįmanoma. Tačiau ties tuo nesustojame, todėl per lapkričio 20 d. inicijuotą atvejo tyrimą keliame tikslą kelti vis aukštesnius standartus apsaugant vaikus, dar stipriau įgalinti institucijas tampriau bendradarbiauti.
Visuomenę sukrečiančiuose atvejuose, svarbų ir vis dažniau ne paskutinį vaidmenį vaidina tėvų priklausomybės. Tai vis dar opus klausimas, neleidžiantis kai kuriems visuomenės nariams išdrįsti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, o jo artima aplinka bejėgė ir neturi įrankių, leidžiančių padėti priklausomam žmogui.
Ir toliau būtina stiprinti individualizuotos pagalbos institutą savivaldybėse – atvejo vadybą, socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų ir kitų specialistų pagalbą šeimai. Šiuo konkrečiu atveju – Klaipėdos savivaldybėje. Pagalba privalo apimti ne tik socialinių ar tėvystės įgūdžių ugdymą, bet ir padėti spręsti kitas sudėtingas ką tik susilaukusių vaikų šeimų problemas, bendrai kelti visų socialinių paslaugų kokybės klausimą savivaldybėse.
„Raginu visų savivaldybių merus atkreipti didesnį dėmesį tiek į socialinių paslaugų aprėptį, tiek į jos kokybę. Tik veikdami išvien ir turėdami bendrą prioritetą, galėsime pasiekti, kad saugesnė aplinka būtų užtikrinta visiems Lietuvos vaikams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė.
2018 m. inicijuota vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka duoda rezultatą – kasmet pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus daugėja, jei pirmaisiais po reformos metais jų buvo daugiau kaip 30 tūkst., 2022 m. šis skaičius pasiekė 45 tūkst., o šiemet, laukiama, perkops 50 tūkst. atvejų. Visuomenė tampa atsakingesnė ir neabejinga tam, kas vyksta artimoje aplinkoje.
