kaip rašoma bendrame dviejų institucijų pranešime, didžiausi šių metų miško gaisrai kilo Jurbarko miškų urėdijoje kur išdegė 36 ha Kalnėnų miško ploto bei Varėnos miškų urėdijoje - 12 ha miško, kurie kaip spėjama kilo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Anot generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko, beveik visi pavasariniai miško gaisrai kyla nuo degančių pievų.
„Tyčinis pievų deginimas išlieka labai rimta problema. Deganti pieva gali sukelti miško, gyvenamųjų pastatų gaisrus. Patys pievų gaisrai padaro nepataisomą žalą gamtai“, - teigė B. Sakalauskas.
„Šiltuoju metų laiku miškų urėdijose nuolat budi gaisrų gesinimo komandos, o pastarosiomis dienomis tenka vykti gesinti po 200-300 gaisrų per parą“, - sakė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis.
Lietuvos hidrometereologijos tarnybos duomenimis, šiuo metu šalies miškuose prognozuojamas vidutinis ir didelis gaisrų pavojus. Siekdamos sumažinti miško gaisrų mąstą, miškų urėdijos žada apriboti lankymąsi miškuose.
„Prašome gyventojus, vykstančius poilsiauti į gamtą, laikytis elementariausių priešgaisrinių taisyklių: nekūrenti laužų, nemėtyti ant žemės neužgesintų nuorūkų, o pastebėjus degantį mišką ar pievą, skambinti ir pranešti apie tai telefonu 112“, - sakė generalinis miškų urėdas.
Kasmet dėl pievų bei miško gaisrų valstybė patiria milijoninius nuostolius. Šalies miškų urėdijose yra per 120 priešgaisrinio stebėjimo punktų iš kurių matosi visos miškingos teritorijos. Priešgaisrinei miškų apsaugai miškų urėdijos kasmet skiria apie 5 milijonus litų.
