Mįslingai atsiradusiu įrašu sudorotas buvęs pareigūnas triumfuoja Aukščiausiajame Teisme – nekaltas

Dar 2016 metų spalį prasidėjusi mįslinga istorija, po kurios buvo atleistas Kauno apskrities policijos pareigūnas Valerijus Prochorenka, antradienį galutinai išspręsta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Bylą peržiūrėjusi trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad pareigūnas nėra kaltas dėl piktnaudžiavimo.
V.Prochorenka, G.Gatulis ir D.Žukauskas
V.Prochorenka, G.Gatulis ir D.Žukauskas / 15min montažas

Remiantis teisėsaugos surinkta bylos medžiaga, V.Prochorenka, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, atsakingas už Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės darbą, 2015 m. gegužės 23 d. atvyko į viešosios tvarkos pažeidimo vietą prie pastato, esančio Kaune, ir atlikdamas kitų pareigūnų jau sulaikyto įtariamo pažeidėjo dalinę apžiūrą, pastarajam fiziškai nesipriešinant, be jokio teisėto pagrindo viešoje vietoje panaudojo fizinę prievartą sulaikytojo atžvilgiu.

Ir nors pirmosios instancijos teismas pareigūno kaltę įžvelgė, tačiau visiškai priešingai į situaciją pažiūrėjo Kauno apygardos teismo teisėjai ir V.Prochorenką išteisino.

Išteisinamąjį nuosprendį apskundė prokuratūra, tačiau LAT nusprendė, kad skundas nėra pagrįstas.

Teisme konstatuota, kad nors pareigūnas ir panaudojo fizinę prievartą prieš sulaikytą įtariamąjį, šis niekam niekada nesiskundė, o ir jau pačios policijos iniciatyva iškėlus bylą tyrėjams ir teismui tvirtino jokių pretenzijų neturintis.

„Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisingai vertino, kad didelė žala valstybei, valstybės tarnybai ir fiziniam asmeniui dėl išteisintojo V.Prochorenkos veiksmų nebuvo padaryta, o tai, kad šis viršijo (peržengė) policijos pareigūno įgaliojimų ribas, nėra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei“, – nusprendė LAT teisėjai.

Tiesa, dėl šios istorijos iš tarnybos išmestas pareigūnas bandė sugrįžti į policiją per teismus. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė, o trečiadienį savo žodį turi tarti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Mįslinga istorija – be atsakymų

Iki šiol mįslė, kaip prasidėjo visa ši istorija. Byla pareigūnui buvo iškelta po to, kai 2016 metų spalį anonimas į Kauno apskrities policijos Imuniteto skyriaus pašto dėžutę įmetė vaizdo įrašą.

Šiame vaizdo įraše užfiksuoti pusantrų metų senumo įvykiai, kai V.Prochorenka prieš sulaikytą įtariamąjį naudoja fizinę prievartą.

Prie tokio įrašo priėjimą turėjo tik keli pareigūnai, tačiau kas jį išsaugojo ir vėliau perdavė Imuniteto skyriui, iki šiol neaišku.

Pats pareigūnas apkaltino Kauno apskrities policijos vadą Darių Žukauską, esą jis laikė šį vaizdo įrašą ir pusantrų metų šantažavo pavaldinį. Apie situaciją esą žinojo ir Patrulių rinktinės vadas Gintaras Gatulis.

Nors tiek D.Žukauskas, tiek G.Gatulis kaltinimus vadino melu, teismas tokius jų parodymus įvertino kritiškai. Tačiau teisėjas jokių veiksmų nesiėmė, nes dėl situacijos vyko tyrimas Vidaus reikalų ministerijoje.

Šis tyrimas parodė, kad abu pareigūnai išties galėjo šantažuoti savo pavaldinį šiuo įrašu ir buvo rekomenduota surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai. Tik ten buvo galima įvertinti, ar nebuvo padarytas nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje.

Kauno policijos skandalas
Kauno policijos skandalas

Tačiau ši medžiaga prokuratūrai taip ir nebuvo perduota. 15min bandė išsiaiškinti, kodėl, bet sprendimus priėmusiam ministrui Eimučiui Misiūnui bei jo pavaldiniams pradingo atmintis.

Šiuo metu D.Žukauskas yra tėvystės atostogose, o dėl jo veiksmų atliekamas patikrinimas, kurio rezultatai jau netrukus turėtų būti pristatyti visuomenei.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis