Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vienoje telekomunikacijų bendrovėje dirbęs kaltinamasis nuo 2020 metų vasario iki 2021 metų spalio galėjo imituoti 93 brangių mobiliųjų telefonų pardavimą.
Manoma, kad vaikinas, pasinaudojęs darbovietės jam suteiktu slaptažodžiu ir prisijungęs prie įmonės pardavimo programos, suformuodavo sąskaitas faktūras, kuriomis tariamai parduodavo „Apple“ ir „Samsung“ gamintojų mobiliuosius telefonus.
Surinkta duomenų, jog kaltinamasis pardavimų programoje užfiksuodavo paslaugų ir telefonų pardavimo išsimokėtinai sandorius neegzistuojantiems klientams, kurie neva sumokėdavo privalomą 5,25 eurų laikmenos mokestį. Įtariama, kad minėtą mokestį vaikinas sumokėdavo pats ir įrenginius pasisavindavo, o vėliau parduodavo pagal skelbimus.
Remiantis tyrimo metu gautais duomenimis, kaltinamasis dalį galimai apgaule įgytų mobiliųjų telefonų pardavė kitiems asmenims, pagamindamas tikrovės neatitinkančius dokumentus – paslaugų sutartis, garantines pažymas, sąskaitas faktūras. Manoma, kad minėtus dokumentus vaikinas neteisėtai pagamino, pasinaudodamas originaliais darbovietės dokumentų pavyzdžiais.
Telekomunikacijų bendrovės pateiktas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje viršija 93 tūkst. eurų.
Galimai neteisėtu būdu įgytus mobiliuosius telefonus iš kaltinamojo pirkusiems asmenims buvo paskirtas dalinis laikinas nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant naudotis mobiliojo ryšio telefonais, bet uždraudžiant juos perleisti kietiems.
Už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Asmuo, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
