Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį dėl esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį, kuriuo Česlovui Kuncevičiui ir Janinai Statkienei už pastarosios buvusio vyro nužudymą buvo skirta po 15 metų laisvės atėmimo.
Perkvalifikavus nuteistųjų veikas iš kvalifikuoto nužudymo į paprastą, jiems skirta kalėti po 12 metų. Bausmes abu nuteistieji atliks pataisos namuose.
Sprendimą perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas nulėmė tai, kad byloje, išskyrus prielaidas, nėra jokių patikimų įrodymų, jog J.Statkienė organizavo savo buvusio sutuoktinio nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Grįsti šią aplinkybę vien tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais draudžia įstatymas.
Solidariai iš nuteistųjų J.Statkienės ir Č.Kuncevičiaus buvo priteista iš viso 80 000 litų nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Teismas taip pat nustatė, kad J.Statkienės vyras buvo nužudytas ne organizuotos, o bendrininkų grupės.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie suvaržė įstatymų garantuojamas nuteistųjų teises, t.y. inkriminavo naują aplinkybę (kurstymą padaryti nusikaltimą), dėl ko nuteistiesiems nebuvo galimybių apsiginti, nes jie tiesiog nebuvo apie tai informuoti.
Teismas savo nuosprendyje pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra surašytas ydingai, jame daug įvairių klaidų, neanalizuota dalis įrodymų, nenustatyti jų tarpusavio ryšiai, yra labai daug neaiškumų net rezoliucinėje dalyje – pvz., nurodyta, kad paskirti 3 (trys) laisvės atėmimo, t.y. neaišku, ar tai metai, ar mėnesiai.
Skelbdamas nuosprendį, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas pastebėjo, kad skundžiamą nuosprendį įvardinti precedentu, o tuo pačiu teisminės praktikos dalimi negalima, nes juo žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema.
Solidariai iš J.Statkienės ir Č.Kuncevičiaus buvo priteista 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt nužudytojo sūnui V.S., 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt – kitam sūnui T.S. ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt nužudytojo seseriai I.S. jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Primename, kad J.Statkienė 2008 m. pasiūlė savo pusbroliui Č.Kuncevičiui nužudyti jos buvusį sutuoktinį. Č.Kuncevičiui sutikus, J.Statkienė parengė nužudymo planą. Vykdant šį planą J. tatkienė 2008 m. gruodžio 4 d. pavakary kitam asmeniui priklausančiu automobiliu atvežė ir paliko Č.Kuncevičių prie R.Statkaus gyvenamojo namo, esančio Trakų r.
Č.Kuncevičius palaukė, kol nukentėjusysis vakare kaip įprasta eis pasivaikščioti po apylinkes, ir iš nugaros iš medžioklinio šautuvo nušovė nukentėjusįjį.
Nuteistosios J.Statkienės gynėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba jo ginamąją išteisinti. Nuteistasis Č.Kuncevičius apeliaciniu skundu prašėsi išteisinamas.
Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, pažymima Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Kristinos Petrošienės pirmadienį išplatintame pranešime.
