„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Mongolo“ našlė iš H.Daktaro ir jo sėbro prisiteisė apvalią sumelę: prašė milijono, gavo 10 kartų mažiau

Penktadienį Kauno apylinkės teisme baigta nagrinėti civilinė byla, kurioje iš „Daktarų“ vadeivos Henriko Daktaro ir jo sėbro Egidijaus Abariaus vyrą praradusi našlė reikalavo priteisti milijoną eurų. Ieškinį Daktarų gaujos lyderiams pateikė Rimanto Ganusausko, pravarde „Mongolas“, našlė Loreta Gedvilaitė ir jų 24-erių metų sūnus Rimantas Ganusauskas. Teismo priteista suma – 10 kartų mažesnė.
Henrikas Daktaras
Henrikas Daktaras / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Penktadienį vykusiame sprendimo paskelbime nepasirodė nei ieškovė L.Gedvilaitė, nei jos sūnus – abu jie gyvena Italijoje.

Kauno apylinkės teismas Loretos Gedvilaitės ir Rimanto Ganusausko ieškinį tenkino iš dalies solidariai priteisdamas iš Henriko Daktaro ir Egidijaus Abariaus kiekvienam po 45 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Dalyvauti sprendimo paskelbime nuotoliniu būdu atsisakė ir Lukiškėse iki gyvos galvos kalintis H.Daktaras. Ankstesniuose teismo posėdžiuose dalyvaudavo jo žmona Ramutė Daktarienė, tačiau ir ji nepasirodė.

Kauno apylinkės teismas Loretos Gedvilaitės ir Rimanto Ganusausko ieškinį tenkino iš dalies solidariai priteisdamas iš Henriko Daktaro ir Egidijaus Abariaus kiekvienam po 45 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

L.Gedvilaitė ir R.Ganusauskas teismo prašė solidariai iš H.Daktaro ir E.Abariaus priteisti po 500 tūkst. eurų neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje L.Gedvilaitė nurodė, kad nužudžius jos vyrą Rimantą Ganusauską, buvo sugadintas jos gyvenimas. Dėl tėvo nužudymo labai išgyveno jos sūnus, puolė į depresiją. Moteris ieškinyje nurodė, kad jai buvo padaryta dvasinė žala. Anot jos, sūnus neteko tėvo ir jo niekada neturės. Augti be tėvo jam buvo sudėtinga.

Teismas šį ieškinį tenkino iš dalies motyvuodamas tuo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, H.Daktaras ir E.Abarius yra pripažinti kaltais ir nuteisti dėl R.Ganusausko nužudymo.

Sprendime teismas pažymi, kad L.Gedvilaitė dėl jos vyro tyčinio nužudymo buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl turtinės ir moralinės žalos, bet jai nebuvo išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, todėl teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir jis skaičiuotinas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT) priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kuriuo patvirtinti žemesnių instancijų teismų sprendimai.

„Neturtinė žala, kaip sunkių žmogaus teisių pažeidimų padarinys, iš esmės preziumuojama, kai ją patiria tiesioginės aukos artimiausi giminaičiai ir šeimos nariai. R.Ganusausko nužudymo momentu ieškovė buvo jo žmona, o ieškovas – sūnus, todėl jiems turi būti priteista neturtinė žala“, – rašoma teismo sprendime.

Teismas taip pat pažymi, kad L.Gedvilaitė dėl vyro mirties tapo našle, neteko šeimos maitintojo. Sūnui tuo metu buvo aštuoni mėnesiai, todėl ji nedirbo, patyrė materialinį nepriteklių, viena augino vaiką.

Priimant sprendimą taip pat buvo atsižvelgta į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Iš H.Daktaro ir E.Abariaus anksčiau minėtoje baudžiamojoje byloje jau yra priteista neturtinė žala R.Ganusausko dukrai iš pirmos santuokos.

H.Daktarui ir E.Abariui taip pat priteistos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovams jie turės atlyginti po 176 eurus bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – po 1 215 eurų. Teismo nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Šį sprendimą per 30 dienų galima skųsti Kauno apygardos teismui.

„Šioje byloje buvo iškilę du klausimai. Pirmasis – ieškinio senaties terminas. Atsakovai tikino, kad ieškovei buvo jau seniai žinoma (manoma, kad “Mongolas„ buvo nužudytas 1993 m., bet kūnas iki šiol nerastas), jog jos vyro nebėra gyvo. H.Daktarui kilo klausimas, kodėl dėl neturtinės žalos atlyginimo ji kreipėsi tik dabar. Pasak jo, jau praėję senaties terminai. Tačiau trijų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienomis. Kadangi ikiteisminiame tyrime nors buvo ieškovė pripažinta nukentėjusiąja, jai nebuvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Tokią teisė ji įgijo tuomet, kai atsakovai buvo nuteisti“, – paaiškino civilinių bylų atstovė spaudai Giedrė Jakštienė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Giedrė Jakštienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Giedrė Jakštienė

Kodėl priteista būtent 45 tūkst. eurų suma? Pasak teisėjos, teismas taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, be to, R.Ganusausko dukrai Ramintai Zurzienei iš pirmos santuokos jau anksčiau buvo priteista panaši suma – apie 43,5 tūkst. eurų.

„Kai žuvo R.Ganusauskas, ieškovai tebuvo 8 mėnesiai, ieškovė niekur nedirbo. Jos finansinė buvo labai sunki. Vaikas nepažino savo tėčio. Jis nepajautė nei jo apkabinimų, nei finansinės paramos. Nepajautė to, ką jaučia sūnus ir tėtis, būdami kartu“, – teismo motyvus toliau dėliojo teisėja G.Jakštienė.

Ieškovė L.Gedvilaitė su priteista suma nesutinka – ji žada skųsti šį teismo sprendimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs