Ši byla Norvegijoje sukėlė didžiulį rezonansą dėl policijos darbo aplaidumo, nes iš pradžių pareigūnai buvo nutarę, jog 8-erių mergaitė nusižudė, ir nutraukė bylą. Monikos motina nenuleido rankų, o kai byla buvo atnaujinta, paaiškėjo, kad mergaitė buvo nužudyta. Dabar bylos eigą stebi visos didžiausios Norvegijos žiniasklaidos priemonės.
K.Sviglinskaja teisme apsiverkė
Teisme pradėjo liudyti nužudytosios Monikos motina Kristina Sviglinskaja. Moteris, teismo paprašyta apibūdinta santykius su savo dukra, nesulaikė emocijų.
„Ji buvo mano gyvenimas, ji buvo mano džiaugsmas“, – po šių pirmųjų žodžių K.Sviglinskaja apsiverkė.
„Tai buvo fantastiškas vaikas. Ji buvo atsakinga, gyvybinga ir džiaugėsi gyvenimu“, – jausmingai tęsė moteris.
Teismo paprašyta K.Sviglinskaja papasakojo apie pirmąjį susitikimą su dabar jos dukters nužudymu kaltinamu Donatu Lukoševičiumi. Pasak moters, tai nutiko švenčiant aštuntąjį Monikos gimtadienį Nordnes kavinėje. Tuomet vyras K.Sviglinskajai padarė gerą įspūdį. Po pažinties jis vis dažniau rašė jai žinutes.
„Tačiau jis buvo nervingas, kai būdavom kartu. Po kurio laiko susidariau įspūdį, kad jis kažką slėpė“, – apie pažintį su dabar kaltinamuoju dukters nužudymu pasakojo K.Sviglinskaja.
Moteris teismui papasakojo, kad tiek su ja, tiek su jos dukra D.Lukoševičius užmezgė gerus santykius. Galiausiai vyras persikraustė gyventi pas K.Sviglinskają ir jos dukrą.
Nenorėjo žiūrėti į kaltinamąjį
Prieš pradėdama liudyti K.Svigliįnskaja teismo paprašė sudaryti galimybę nematyti D.Lukoševičiaus. Teismas patenkino moters prašymą. Teismui ji liudijo už laikinos sienos, kuri buvo specialiai atgabenta į teismo salę.
K.Sviglinskaja teismo buvo paprašyta papasakoti apie grasinančias žinutes, kurias ji buvo gavusi prieš ir po Monikos mirties feisbuko socialiniame tinkle bei elektroniniame pašte. Grasinančiose žinutėse buvo reikalaujama sumokėti pinigus.
„Visa tai buvo padaryta taip, jog atrodė, kad aš pati jas siunčiau“, – teismui liudijo K.Sviglinskaja
Moteris sakė, kad pradžioje žinutes ištrynė, tačiau kai jos pradėjo kartotis – išsigando.
Vienintelis žinojęs slaptažodžius buvo D.Lukoševičius. Vienas iš kaltinimų, šiuo metu jam pateiktų teisme, yra grasinamų žinučių siuntimas pasinaudojant netikru vardu.
K.Sviglinskaja pasakojo, kad įtarti D.Lukoševičių pradėjo tuomet, kai gavo žinutę, kad motinos skrydžio bilietai buvo atšaukti. „Tai buvo per daug privati informacija, kad apie tai galėtų žinoti kiti žmonės“, – teigė moteris.
Ji mano, kad taip mergaitės nužudymu kaltinamas D.Lukoševičius tada išsidavė.
Koją pakišo piešiniai
Tą pačią dieną liudiję teismo medicinos ekspertai pasakojo apie lemtingą 2011 metų lapkričio 14-ąją kai Monika buvo rasta negyva namuose Sunde. Ekspertai išdėstė savo versiją, kodėl priėjo išvados, kad Monika nusižudė, o ne buvo nužudyta.
Ekspertams koją pakišo nužudytosios mergaitės piešiniai, kuriuose buvo pavaizduoti angelai. Piešiniai buvo viena iš priežasčių, kodėl byla buvo nutraukta ir pereita prie savižudybės versijos.
Mergaitės nužudymo bylą ėmėsi tirti du patyrę Gades instituto, įsikūrusio Bergene, ekspertai Inge Morildas ir Peeras Lillengas. Jie iš pradžių neatmetė nei nužudymo, nei savižudybės versijos.
„Aplinkybės buvo ypatingos, mes negalėjome atmesti pasmaugimo versijos“, – teismui aiškino profesorius I.Morildas.
Tačiau, kas tokio nutiko, kad ekspertai priėjo išvados, jog mergaitė nusižudė?
Čia ekspertams koją pakišo nužudytosios mergaitės piešiniai, kuriuose buvo pavaizduoti angelai. Piešiniai buvo viena iš priežasčių, kodėl byla buvo nutraukta ir pereita prie savižudybės versijos. Dar nusikaltimo vietoje teismo medicinos ekspertai ir kriminalistai aptarė, jog mergaitė galėjo nusižudyti. Rasti mergaitės piešiniai taip pat didino įtarimus.
„Savižudybės vaikų tarpe labai retos, bet jos gali įvykti. JAV per metus įvyksta apie 50 panašių savižudybių“, – aiškino I.Morildas.
Kitą dieną po mirties atliktas skrodimas patvirtino, jog mergaitė mirė nuo uždusimo. Dviems teismo medicinos ekspertams tada iškilo sunkumų nustatant mergaitės mirties laiką.
„Priežastis ta, jog bute buvo tik 10 laipsnių šilumos, be to, durų stiklas buvo išdaužtas, o ir durys buvo atidarytos nuo to laiko, kai ji buvo rasta“, – sakė I.Morildas.
Tiksliausia, ką ekspertai galėjo pasakyti apie mirties laiką, buvo tai, kad mergaitė mirė maždaug tarp 7 valandos ryto ir 12 valandos pusiaudienį.
Gynybą domina abejonės
D.Lukoševičiaus advokatą domino ekspertų abejonės, kaip mergaitė mirė. Šie patvirtino, kad buvo svarstoma įvairios mirties teorijos. Taip pat ir tokia, kurioje motina galėjo inscenizuoti įsilaužimą tam, kad paslėptų dukters savižudybę.
„Buvo mestelėta mintis, kad mergaitės motinos religija neleidžia savižudžių laidoti bažnyčios kapinėse. Tačiau ši mintis niekaip neatsispindėjo mirties raporte“, – teigė I.Morildas.
Ekspertas teigė, kad dažniausiai smurtinių nužudymų metu aukos smarkiai priešinasi, todėl ant užpuoliko lieka įvairios žymės, įbrėžimai. Tačiau tokių žymių gali nelikti, jeigu nusikaltėlis stiprus, o auka silpna.
„Jeigu stiprus vyras smaugia mergaitę, tada tai gali būti staigus užsmaugimas“, – sakė ekspertas.
Byla dėl Monikos mirties buvo nutraukta 2012 rugpjūtį neįžiūrėjus nusikaltimo. Policija tada konstatavo, kad mergaitė nusižudė, o byla atnaujinta tik po dviejų metų, po K.Sviglinskajos advokato spaudimo.