15min šią istoriją pateikia iš pirmų, nukentėjusiojo, lūpų – taip įvykių peripetijas ir svarbiausius akcentus sudėjo pats detektyvu ne savo noru tapęs motociklininkas.
Įsidėmėjo skustagalvius su BMW
Prieš porą metų gyvenau viename iš Lietuvos kurortų, „prestižiniame“ daugiaaukščių kvartale. Turėjau „Ducati“ motociklą, kurį laikiau požeminiame garaže. Jame buvo įmontuotos apsaugos vaizdo kameros, tad motociklo nerakinau.
Nusileidžiu liftu į garažą ir matau du skustagalvius, nueinančius nuo mano motociklo. Jų išvaizda man iškart sukėlė įtarimą.
Vieną dieną susiruošiau motociklu pasivažinėti.
Nusileidžiu liftu į garažą ir matau du skustagalvius, nueinančius nuo mano motociklo. Jų išvaizda man iškart sukėlė įtarimą.
Tada pastebėjau BMW markės automobilį, priparkuotą kitoje garažo pusėje (kurio ten niekada anksčiau nesu matęs). Nusifotografavau automobilį ir jo valstybinius numerius. Prisimenu, kad valstybinių numerių skaičiai atspindėjo BMW modelį.
Motociklas pradingo po mėnesio
Praėjo maždaug mėnuo. Nusileidžiu liftu į garažą – nėra mano motociklo! Apėjau visą garažą – tikrai nėra. Negalėjau patikėti, kad ėmė ir pavogė.
Prisiminiau, kad prieš porą naktų girdėjau garsų metalinio daikto trenksmą. Supratau, kad tai ir galėjo būti vagystės triukšmas.
Iš karto kreipiausi į policiją – parašiau pareiškimą, paprašiau išsaugoti vaizdo kamerų įrašus. Klausiau, kaip pats galiu prisidėti.
Brolis rado motociklą per feisbuką
Praėjo 8 mėnesiai – jau buvau praradęs bet kokią viltį, kad atgausiu motociklą. Skambina man brolis ir sako: radau tavo motociklą „Facebook“!
Negalėjau patikėti, bet jis atsiuntė nuorodą. Pažiūrėjau – tikrai, tai buvo mano motociklas. Aš jį pats savo rankomis surinkau iš 3 motociklų ir jame yra labai daug detalių, kurių neturėjo būti to modelio motocikle – tai atpažinti ir patikrinti labai paprasta.
Feisbukas išdavė nedaug informacijos apie dabartinį mano plieninio eržilo „priglaudėją“. Ir tai buvo labai panašus asmuo į vieną iš tų, kuriuos anądien mačiau požeminiame garaže. Taip pat jis turėjo to paties modelio ir spalvos BMW su valstybiniais numeriais, kurių skaičiai atspindėjo modelio numerį.
Byla atnaujinta, bet krata – nerezultatyvi
Surinkau visą informaciją apie tą asmenį – radau telefono numerius (iš skelbimo, kuriame buvo pardavinėjamas mano motociklas užsienyje), darbovietę, gyvenamos vietos adresą ir t.t.
Surinkau daug nuotraukų, kuriose matomi įkalčiai, įrodymai.
Perdaviau visą informaciją tardytojui, prokuratūra atnaujino bylą. Bet pareigūnai susisiekė su įtariamuoju vagimi telefonu ir, kaip suprantu, išgąsdino jį. Vėliau padarė kratą jo registruotu adresu Lietuvoje – ir nieko nerado.
Įtariamasis vagis pateikė kito to paties modelio motociklo dokumentus iš Prancūzijos ir sakė, kad jau pardavė motociklą, tad jo neturi. Lietuvos policijai to užteko, kad nutrauktų bylą.
Suprantama – juk paprasčiau yra patikėti įtariamuoju, nei toliau dirbti savo darbą, ypač kai tas įtariamasis vagis gyvena užsienio valstybėje.
Bandomasis važiavimas virto sulaikymu
Praėjo dar pora mėnesių. Aš kantriai laukiau. Žinojau viską apie vagį – tai buvau įsitikinęs, kad nuo manęs jis tikrai nepabėgs. Vagis turėjo pakankamai laiko, kad perdažytų motociklą į tokią spalvą, kaip jo „naujuose“ dokumentuose. Tada jis patalpino skelbimą, kad parduoda motociklą užsienio valstybėje. Aš pamačiau ir pats paskambinau jam. Susitarėm, kad atvyksiu „test“ važiavimui. Aš jau buvau pranešęs visą informaciją ir tos užsienio valstybės policijai.
Policininkai taip apsidžiaugė, kad vagiui iškart uždėjo antrankius. Vagis irgi tarsi džiaugėsi – niekaip negalėjo pakelti iš nuostabos atvipusio žemutinio žandikaulio. Tik aš nesidžiaugiau...
Pareigūnai man iškart pasakė, kad „tavo byla mums nėra prioritetas, bet jeigu tu atvažiuosi – mes tau tikrai padėsim“. Nuskridau. Toli. Tos šalies policininkai tikrai draugiški. Priėmė maloniai – parodžiau įrodymus, aptarėm planą.
Paskyrė man jauną tardytoją, su kuriuo dviese nuvažiavom pažiūrėti motociklo. Šie motociklai turi imobilaizerį – tad jų raktuose yra kodas, kuris veikia tik tam motociklui. Aš pasiėmiau savo raktus, vildamasis, kad žemo intelekto vagys nueis pačiu paprasčiausiu keliu – šios apsaugos neišmontuos. Taip ir buvo. Įkišau savo raktus – motociklas užsivedė! Policininkai taip apsidžiaugė, kad vagiui iškart uždėjo antrankius.
Vagis irgi tarsi džiaugėsi – niekaip negalėjo pakelti iš nuostabos atvipusio žemutinio žandikaulio. Aš nesidžiaugiau, nes žinojau, kad motociklo dabar neatgausiu ir čia tik pradžia.
Nei motociklo, nei bausmės vagiui
Praėjo jau beveik metai nuo sulaikymo. Užsienio policija sako, kad padarė ekspertizę ir turi susisiekti su kolegomis lietuviais dėl motociklo perdavimo. Lietuvos policija sako, kad išsiuntė užklausas, bet negavo jokio atsakymo. Aš motociklo neturiu jau dvejus metus.
Noriu pateikti ieškinį kompensacijai už nuostolius, bet byla kabo. Labiausiai piktina tai, kad vagis turi labai daug laiko išsivalyti visus įkalčius ir policijai tarsi visai nerūpi nubausti tuos vagis – manau, todėl ir klesti vogtų transporto priemonių prekyba Lietuvoje. Įdomu, ar Lietuvos policija pasirūpins padaryti tarnybinį patikrinimą šioje byloje, ar vėl man pačiam reikės imtis kažkokių veiksmų? Nes kol kas beveik visą darbą atlikau už policininkus, bet vis tiek byla niekur nejuda.
P.S.: Beje, tas pats vagis prieš dvejus metus Lietuvoje pardavinėjo savo automobilį BMW (2004 metų). Skelbimo tekstas buvo toks:
„Labai geras Bmw, apklijuotas balta plėvele originali juoda, sudėtas faceliftas nuo 2009m, parduodu nes išvažiuoju, daugiau info tel... Kaina derinama prie auto... SMS nerašykit... Keitimas gal domytu y moca, mocas gali but be doku...“
Nesuprantu, kaip toks žmogus ir jo padėjėjai vis dar gali būti laisvėje?
