Praėjusią savaitę Medininkų kelio poste Rusijos pilietės apgaulės būdu per Lietuvą į Estiją bandė įvežti 10 šunų, kurie neturėjo reikiamų dokumentų, reikalingų kirsti valstybės sieną. Tikėtina, kad moterų tikslas buvo po parodos Estijoje šunis parduoti Europos Sąjungos piliečiams.
Šiuo atveju Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu Rusijos pilietės su šunimis nebuvo įleistos į Lietuvą ir nustatyta tvarka sugrąžintos į šalį, iš kurios atvyko.
Muitininkai fiksuoja tendenciją, kai gyvūnų augintojai gabena gyvūnus į Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse rengiamas šunų ar kačių parodas, po kurių gyvūnai į kilmės šalis nėra grąžinami.
Pastaruoju metu muitininkai fiksuoja tendenciją, kai gyvūnų augintojai gabena gyvūnus į Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse rengiamas šunų, kačių ir kt. parodas. Gyvūnai taip pat yra įvežami į Lietuvą gydymui, turizmo reikmėms ar kitais tikslais, tačiau atgal į trečiąją šalį nėra grąžinami, o būna parduodami ES.
Per 9 šių metų mėnesius vien Baltarusijos pasienyje esančiame Medininkų kelio poste užfiksuota 1 950 atvejų, kai gyvūnai buvo atgabenti iš trečiosios šalies. Iš jų 77 kartus asmenys buvo sugrąžinti atgal dėl bandymo gyvūnus gabenti neteisėtai.
Lietuvos muitinė, kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdamos užkirsti kelią nelegaliai gyvūnų (šunų, kačių, šeškų ir paukščių) prekybai, imasi papildomų kontrolės priemonių pasienio postuose. Tuo siekiama įsitikinti, ar asmenys, kurie nekomerciniais tikslais įveža iš trečiųjų šalių gyvūnus, laikosi nustatytų reikalavimų.
Vien Medininkų poste šįmet užfiksuota bemaž 2 000 atvejų, kai gyvūnai buvo atgabenti iš trečiosios šalies.
Pirmadienį paviešintame Muitinės departamento pranešime primenama, kad trečiųjų šalių piliečiai, į Lietuvą keliaujantys su savo augintiniais (šunimis, katėmis, šeškais, paukščiais, kt.) ne iš Europos Sąjungos šalių, muitinei privalo pateikti tokius pačius dokumentus, kurie pildomi bet kuriai per sieną vežamai prekei (Sąjungos muitinės kodekso 158 str.1 dalis).
Taip pat kiekvienu atveju per sieną į Lietuvą asmenų vežami gyvūnai turi turėti dokumentą, nurodantį, kas yra gyvūno savininkas, ir trečiosios šalies išduotą originalų veterinarijos sertifikatą, kurio autentiškumą pasienyje nustato Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
Jei piliečiai, kurie keliauja kartu su savo augintiniu iš ne Europos Sąjungos šalies, ketina su savo gyvūnu grįžti, jį, kaip ir bet kokią kitą prekę, turi deklaruoti laikinojo įvežimo procedūrai. Tam būtina pateikti muitinei elektroninę importo deklaraciją arba ATA knygelę, kurią išduoda šalies Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. ATA knygelė – tai tarptautinis tam tikrų prekių (išskyrus transporto priemones) laikinojo įvežimo dokumentas, atstojantis muitinės deklaraciją ir liudijantis, kad su juo gabenamoms prekėms taikoma tarptautinė garantija, jog pažeidus nustatytąją ATA operacijos atlikimo tvarką bus sumokėti už prekes nustatyti importo muitai ir mokesčiai.
Jei šunys, katės, šeškai ir paukščiai ar kiti augintiniai vežami iš vienos ne Europos Sąjungos šalies į kitą ne Europos Sąjungos šalį per Lietuvą automobilių transportu (pavyzdžiui, iš Baltarusijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį), jie taip pat turi būti deklaruojami muitinei pasirenkant specialiąją muitinės procedūrą – tranzitą, išskyrus tuos atvejus, kai asmenys su savo augintiniais keliauja geležinkelių transportu iš vienos ne Europos Sąjungos šalies į kitą ne Europos Sąjungos šalį neišlipdami Lietuvos teritorijoje.
Deklaruojant augintinį muitinei kartu su elektronine deklaracija turi būti pateikiamas veterinarijos sertifikatas ir dokumentai, įrodantys, kad asmuo yra gyvūno savininkas.
Gabenamų gyvūnų deklaravimą muitinei galima atlikti patiems nustatyta tvarka arba kreiptis į muitinės tarpininkų paslaugas teikiančius asmenis.
