Birželio 4 d. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-ojoje komandoje sostinės P.Vileišio g. 20A surengta spaudos konferencija ir inscenizuotos net trys skenduolių gelbėjimo operacijos.
Atkreiptas visuomenės dėmesys į išaugusį nelaimių vandenyje skaičių, aptartos jų priežastys, pasidalinta patarimais, kaip jų išvengti. Šios konferencijos metu 6-osios komandos ugniagesių gelbėtojų narai Neries upėje pademonstravo skęstančiojo gelbėjimo operacijas. Vienos tokių scenarijus – kai yra galimybė panaudoti motorinę valtį.
„Per metus mes vidutiniškai netenkame 135 žmonių“, – šiurpiąją skenduolių statistiką įvardijo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.
Šiurpiais juodosios statistikos duomenimis operavo ir prevenciniame renginyje dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė: „Statistika, deja, yra labai liūdna. Per penkerius metus nuskendo 677 žmonės. Iš jų – 37 vaikai.“
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje nuskendo 677 žmonės. Iš jų – 37 vaikai.
Vilniaus PGV 6-osios komandos viršininkas, narų vadovas Giedrius Ruočkus be pagražinimų papasakojo, kad skęstančiųjų gelbėjimas – ne ką mažiau pavojingas užsiėmimas, nei pats skendimas.
„Skendimas vyksta tyliai, todėl reikia jį atpažinti“, – pabrėžė G.Ruočkus, pridūręs, jog neretai nuskęsta ir situacijos pavojingumo neįvertinę, specialių žinių bei įgūdžių stokojantys skenduolių gelbėtojai.
6-osios komandos viršininkas G.Ruočkus tvirtino, jog net iš šiame pastate dirbančių gelbėtojų, kurie dažnai skuba gelbėti skęstančių žmonių, nė vienas nėra užtikrintas, kad jis yra geras plaukikas ir nelaimė neįvyks.
Nėra saugių vandens telkinių. Mes tik galime sumažinti riziką.
„O kaip sumažinti riziką prie vandens telkinių, kur žmonės poilsiauja ir neretai neatsakingai elgiasi? Gyventojai paprastai netinkamai įvertina savo fizinį pasirengimą, sveikatos būklę, vartoja alkoholį, atlieka šuolius, varžosi vieni su kitais, plaukia per toli ir skęsta. Ugniagesiams tuomet lieka tik atlikti paieškos darbą ir atiduoti nuskendusiojo kūną artimiesiems. Nėra saugių vandens telkinių. Tik mes patys saugiai elgdamiesi ir rūpindamiesi prevencija galime sumažinti riziką“, – teigė jis.
Suprasti akimirksniu
- 2015-2019 metais ugniagesiai gelbėtojai atliko 2040 darbų vandenyje ir ant ledo.
- Šių iškvietimų rezultatas: ugniagesiai ištraukė 677 skenduolius, iš jų 37 vaikus, bei spėjo išgelbėti 298 gyventojus, iš jų 48 – vaikus.
Pasak G.Ruočkaus, skaudžiausi artimiesiems ir gelbėtojams būna dvigubi skendimai, kai pradėjusio skęsti šeimos nario skuba gelbėti artimasis ir abu nuskęsta. „Todėl norėtume, kad visuomenė žinotų, kad nuo šalia esančių labai priklauso gelbėjimo darbų sėkmė. Padėti skęstančiajam reikia, bet pirmiausia turėtumėte iškviesti gelbėtojus, įvertinti aplinką, šalia esančius daiktus, kurie padėtų skęstančiajam išsilaikyti ant vandens, be to, labai svarbu atpažinti skendimą – paprastai žmogus skęsta tyliai.
O plaukti prie skęstančiojo gali tik labai geras plaukikas, kuris yra garantuotas, kad jam pavyks išgelbėti. Todėl prasidedant vasaros sezonui kviečiu visus labiau rūpintis savo artimųjų saugumu ir laikytis saugaus elgesio prie vandens taisyklių“, – sakė jis.
„Prasidėjus šiltiems orams raginu visus atsakingai elgtis prie vandens telkinių. Skęstančių suaugusių ir vaikų statistika kasmet yra negailestinga, todėl turime saugoti vieni kitus, nesielgti rizikingai. Vidaus reikalų ministerija yra parengusi saugaus elgesio vandens telkiniuose taisykles ir viena pagrindinių – maudytis, pramogauti, plaukioti svarbu pažymėtuose ir tam skirtuose paplūdimiuose, kuriuose budi gelbėtojai. Taip pat labai svarbu nepilnamečių vaikų nepalikti be priežiūros. Kaip turime išmokyti vaikus skaityti, taip privalome ir kuo anksčiau išmokyti juos plaukti“, – PAGD pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė R.Tamašunienė.
Dažniausia skendimų priežastis – neatsargus elgesys.
Pasak departamento direktoriaus S.Greičiaus, ugniagesiams gelbėtojams, kasdien kovojantiems su ugnimi, tenka nemažai jėgų skirti ir gelbėjimo darbams vandenyje atlikti: „Statistikos duomenimis, kasmet vandenyje nelaimingų atsitikimų metu vidutiniškai netenkame 135 žmonių. Dažniausia skendimų priežastis – neatsargus elgesys vandenyje. Kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šią su ugniagesiais gelbėtojais prie vandens telkinių rengsime prevencines akcijas, kurių metu gyventojai bus supažindinami su saugaus elgesio prie vandens taisyklėmis, bus atkreipiamas jų dėmesys, kad vanduo gali būti ne tik pramogų, bet ir skaudžių nelaimių vieta.“
Pasibaigus spaudos konferencijai 6-osios komandos ugniagesiai gelbėtojai Aivaras Urbonavičius, Romualdas Avižienis, Karolis Butkus ir Mindaugas Jačiauskas atliko skęstančiojo gelbėjimo operacijas Neries upėje. Iš viso pademonstruoti trys galimi scenarijai. Pirmasis – kuomet vandenyje pastebimas žmogus, jau praradęs sąmonę.
Antras galimas variantas, kuris susijęs su tam tikromis rizikomis patiems gelbėtojams, ypač, jei į pagalbą puola vienas ir tokio pobūdžio patirties, žinių stokojantis žmogus: kuomet skęstantysis desperatiškai mėgina išsilaikyti vandens paviršiuje. Žinoma, kad skenduoliai visuomet bando į ką nors įsitverti, nebeįstengdami suvokti to, kad gali nuskandinti ir savąjį gelbėtoją.
Trečiasis siužetas – kuomet yra galimybė skubėti pas skęstantį asmenį motorine valtimi.
Beje, šią savaitę jau buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis, Lietuvos povandeninio plaukimo čempionatų prizininkas (2009 m. patyręs traumą vandenyje) Audrius Kalvėnas ir Lietuvos plaukimo federacijos projekto „Mokymas plaukti“ vadovė Milda Šeibokaitė. Pagrindinė aptarta tema – saugus elgesys vandenyje ir prie vandens telkinių.
