Nauja trylikamečio nužudymo versija – egzekucija surengta už pokalbį su policija

Antradienio rytą egzekucijos vietoje Vandentiekio gatvėje dega žvakutės, šalia žmonės vedžioja šunis. Keli užkalbinti vadinamojo „Krasnūchos“ rajono gyventojai nurodo, kad vakarais šioje vietoje išgerti ir pasėdėti susirenka jaunimas.

Kelis šimtus metrų nuo gyvenamųjų namų ir garažų nutolusi vieta tam atrodo patogi, čia galima prisėsti ant šakos ir stebėti Tūkstantmečio gatve lekiančius automobilius. Laužavietė liudija, kad , nors to daryti čia negalima, jaunuoliai vakarais pasišildo prie ugnies.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Trylikamečio nužudymo vieta

Kaip jaunimo susibūrimo vieta, ji gana tvarkinga, tuščios alkoholio skardinės nesimėto, tik klausimas, ar jos nebuvo surinktos po nusikaltimo. Iš aplink išmėtytų folijos gabalėlių galima spėti, kad čia patraukiama ir žolės, prekeiviai mėgsta į ją įvynioti marihuaną, kadangi sklando gandai, neva ant jos nelieka pirštų antspaudų ir ji užgožia aitrų kvapą.

Tačiau trys pakalbinti praeiviai tvirtino, kad ankstesni laikai jau baigėsi ir jie čia gyvendami jaučiasi saugiai. Paklausti apie paauglių gaujas, jie tikino nieko panašaus nepastebintys.

Trylikamečio nužudymo vieta

+1

Nepilnamečių gaujos: yra ar ne?

Kad budeliai ir auka nepriklausė jokiai gaujai, tvirtina ir policijos atstovai. „Tai iš esmės buvo jaunimas, kurie yra pažįstami, kurie įsiveldavo į įvairias situacijas“, – po nužudymo kalbėjo generalinis komisaras Linas Pernavas.

Tačiau policijoje dirbantis 15min šaltinis iš tokių kalbų tik garsiai juokiasi. Be abejo, policijos vadovybė nepripažins gaujos egzistavimo fakto, tai reikštų pripažinti, kad su situacija nesusitvarkoma.

Labai iškalbinga komisaro užuomina komentuojant nužudymą – velionio budeliai anksčiau jau įvykdę įvairius nusikaltimus, o pats jis kartu įsiveldavo į tokias situacijas, bet įtariamuoju nebuvo dėl per jauno amžiaus.

Policijos nuotr./Klaipėdos policijos susemti nepilnamečiai planavo žiaurias žudynes

Šaltinio teigimu, tai puikiai iliustruoja nepilnamečių nusikaltėlių veikimo modelį.

„Jie vagia iš parduotuvių, plėšia, smurtauja, o kai sueina 16 metų, kai jau gali atsakyti už savo elgesį pagal baudžiamąjį kodeksą, tada siunčia tuos nusikaltimus daryti jaunesnius draugelius“, – sakė jis, pridurdamas, kad tokios grupės turi visus nusikalstamo susivienijimo požymius – aiškią hierarchiją, vaidmenų pasiskirstymą grupėje, juos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai planuojant įvairius nusikaltimus.

Motyvo nebuvo?

Praėjus dviem dienoms po nusikaltimo policija paskelbė ir oficialią nusikaltimo versiją – mažametis akmeniu buvo uždaužytas iš chuliganiškų paskatų.

„Aiškaus motyvo, kad buvo už kažką, nėra. Manytume, kad tai buvo spontaniškas nužudymas iš chuliganiškų paskatų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Vilniaus apskrities policijos viršininko pavaduotojas Mindaugas Stravinskas. Policija taip pat anksčiau teigė, kad nužudytasis ir jo draugas važiavo į iš anksto sutartas muštynes.

Tačiau tiek 15min šaltiniai iš nužudytojo aplinkos, tiek iš teisėsaugos tvirtina, motyvas buvo – vaikas praėjusią savaitę buvo apklaustas policijoje ir šeštadienį įvykusi egzekucija – pamoka jam ir kitiems nekalbėti su pareigūnais.

Antradienį paklaustas, ar pareigūnai tiria versiją, kad berniukas buvo nužudytas už liudijimą, Vilniaus apygardos prokuroras Mindaugas Jancevičius atsakė: „Yra įvairių versijų.“

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Prokuroras Mindaugas Jancevičius

Perklaustas, ar iš tikrųjų paauglys vos prieš savaitę dalyvavo policijos apklausoje, prokuroras nedaugžodžiavo: „Šito negaliu komentuoti.“

Ir pareigūnai kartais blefuoja

Daktaro laipsnį už disertaciją „Liudytojo procesinių interesų apsauga baudžiamajame procese: problemos ir perspektyvos“ gavęs teisininkas Raimundas Jurka sakė, kad, jei iš tikrųjų vyko apklausa, tai galėtų tapti motyvu susidoroti.

„Nužudymo motyvai galėtų būti siejami su tuo, kad paauglys liudijo byloje, kuri susijusi su galimais jo mirties kaltininkais“, – teigė R.Jurka.

Jis pažymėjo nemanantis, kad tokiu atveju informacija apie apklausą galėtų nutekėti iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų pusės.

„Tiesa, pareigūnai, atlikdami procesinius veiksmus, kartais per apklausas naudoja vadinamąjį procesinį blefą. Apklausdami įtariamuosius jie gali naudoti tam tikras klišes „apie tave jau kalba“ ir pan., neįvardijant, kas kalba. Tokiu atveju apklausiamasis gali susikurti iliuzijų apie įsivaizduojamą skundiką. Bet iš esmės šiuo atveju aš atmesčiau tokį dalyką“, – kalbėjo R.Jurka.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Raimundas Jurka

R.Jurka pasakojo, kad priklausymas kokiai nors grupei neužtikrina ramybės: „Jei nesi vadeiva, o labiau vykdytojas nei organizatorius, tavo vaidmuo labai banguotas: vieną dieną tu naudingas, o kitą tave gali išjuokti, primušti. Bausmės už nepaklusnumą, nelojalumą, gaujos diskriminavimą yra brutalios, palyginti su suaugusiųjų grupuočių. Paaugliai neturi gailesčio“, – aiškino R.Jurka.

Tiesa, kartais, norėdami įtikti, įtvirtinti savo statusą, nariai net pasigiria buvę pas „mentus“. Tačiau tai gali duoti priešingą, nei tikėtasi, rezultatą.

„Nors apklausoje dalyvavęs asmuo galbūt nieko svarbaus ir neatskleidė, vadeivoms gali susidaryti klaidingas įspūdis, kilti įtarimų. Narys gali būti palaikytas skundiku, nors realybėje nieko nepasakė. Paprastai tariant, vidinės „paniatkės“ gali lemti tam tikrus veiksmus, norą pamokyti“, – aiškino R.Jurka.

Nutinka ir dar kitaip. Pavyzdžiui, apie savo dalyvavimą apklausoje ir norą pasitraukti grupelės narys prasitaria kitam nariui, kurį laiko draugu ir pasitiki. O šis netyčia, o gal norėdamas būti svarbesniu „chebros“ nariu apie tai papasakoja vadeivoms.

„Taip atsiranda noras keršyti, nubausti, o egzekucija turėtų tapti pamoka kitiems, kurie nepaklus“, – pasakojo R.Jurka.

Nužudymo motyvai galėtų būti siejami su tuo, kad paauglys liudijo byloje, kuri susijusi su galimais jo mirties kaltininkais.

Iš policijos liko tik automobiliai?

Savo žiniomis su 15min sutikęs pasidalinti pareigūnas tvirtino, kad šiuo metu, ypač tarp nepilnamečių, auga nebaudžiamumo pojūtis.

„Jie nieko nebijo, jie dabar yra nebaudžiami, prieina vaikai, trenkia žmogui kastetu į galvą, penkiese supuola, ką tu padarysi? Ir už tai jiems niekas negresia, tie žudikai, jie jau tiek buvo prisidirbę, kad seniai turėjo sėdėti kalėjime.

Bet dabar visų pirma yra vaikų teisės, bet pareigų nėra. Realiai mes net žodžio pasakyti jiems negalime, kol neinformuojame tėvų ir neatvažiuoja vaiko teisių specialistai. Žinot, jei pagautas nusikaltimo vietoje vaikas dar priešinsis, geriau jau leisti jam pabėgti, nes uždėję antrankius po to mes patys turėsime daugiau problemų nei jis“, – kalbėjo pareigūnas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Policijos reidas Vilniaus naktiniame klube

Jis priduria, kad nemažai prie situacijos prisidėjo ir policijos reforma, kurios metu buvo panaikinti nepilnamečių reikalų inspektoriai, taip pat ir dabartinės Policijos departamento vadovybės sovietine atgyvena vadinami apylinkės inspektoriai.

„Inspektoriai savo apylinkėje pažinodavo visus žmones, žinodavo, ką ir koks žulikėlis yra padaręs. Tada galėdavai juos ir pakontroliuoti, jei kas įvyksta, žinai, ko reikia paklausti ir su kuo kalbėtis. O dabar, kiek liko policijos pareigūnų? 7500? 7400? Kadaise skaičius siekė ir 12 tūkst.

Taip, važinėjame gražiais automobiliais, bet juk ne automobiliai gina, žmonės gina. O dabar iš policijos teliko patruliai, taip, į iškvietimą sureaguojame per tris minutes, žmonės lyg ir patenkinti. O koks nusikaltimų ištyrimas? Mes nuvykstame į iškvietimą, surašome viską, o po dviejų dienų tai atgula į stalčių kaip neperspektyvi byla, niekas nieko netiria“, – situaciją dėsto pareigūnas.

Nebaudžiamumo jausmas auga

15min jau anksčiau rašė apie nebaudžiamumo atmosferos didėjimą, šių metų pradžioje policijos reformos vertinimą pristatęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas dėl to išreiškė nerimą.

„Per metus gerokai sumažėjo vagysčių atvejų – net 25 proc. Kyla klausimas, ką rodo šis skaičius – ar žmonių netikėjimą, kad pareigūnai ištirs vagystes ir dėl to į juos nebesikreipiama, ar tai labai žymus nusikalstamumo mažėjimas, kuriuo reikėtų girtis. Jei tai pirmasis atvejis, kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo“, – VRM išplatintame pranešime spaudai apie policijos reformą buvo cituojamas E.Misiūnas.

Apie tai 15min yra kalbėjęs ir buvęs Policijos fakulteto dekanas doc. Petras Ancelis, anot jo, nepersekiojami nusikaltėliai tik tobulėja, trumpiau sakant, ugdoma nauja teisės pažeidėjų karta, kuri po dešimtmečio gali žiauriai siautėti pasijutusi neliečiama.