Kovą Vilniaus apygardos teismas dėl bejėgiškos būklės savo naujagimio nužudymo kalta pripažino Ivoną Skorulskają.
Nors prokuroras buvo įsitikinęs, kad nužudyme dalyvavo ir vaiko tėvas, jo kaltės pirmosios instancijos teismas neįžvelgė.
I.Skorulskaja nuosprendį apskundė, ji norėjo, kad kalėjime atsidurtų ir vaiko tėvas, o pati prašė švelnesnės bausmės, tačiau skundą apeliacinis teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja tą pačią dieną, todėl motina keliaus į kalėjimą, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Ši byla buvo itin sudėtinga, nes teisėsaugai taip ir nepavyko išsklaidyti abejonių ir tiksliai nustatyti, kas iš tiesų įvyko lemtingą 2015 m. spalio 19 d.
Neabejotinai aišku, kad tądien I.Skorulskaja pagimdė neišnešiotą mergaitę, naujagimė dar buvo pamaitinta, o po kelių valandų nužudyta, tą patvirtino ekspertai.
Kadangi Žeimenos upės pakrantėje kūdikio lavonas aptiktas tik maždaug po mėnesio nuo nusikaltimo padarymo, naujagimio kūnelis buvo per daug suiręs, ekspertai nebeturėjo galimybės nustatyti tikslios mirties priežasties.
Kaltinamųjų gynėjai aiškino apie esančias tris nužudymo versijas ir nė viena iš jų nėra neabejotinai patvirtinta ar paneigta.
Pirmoji versija – aštuoniolikametė I.Skorulskaja prie upės pati pagimdė kūdikį, o vėliau jį nuskandino. Tokią versiją pati kaltinamoji nurodė pareigūnams per pirmąją apklausą. Abiejų instancijų teismai nusprendė, kad būtent tokia ir buvo įvykių eiga.
Antroji versija – prie nužudymo prisidėjo kaltinamosios motina, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ji ne kartą grasino dukrai ją užmušianti ir išvarysianti iš namų, jei ši gimdys. Prokuroras tokią versiją atmetė kaip visiškai nepagrįstą, jokie įtarimai motinai nebuvo pareikšti.
Trečioji versija – kaltinamoji pagimdė kūdikį, tuomet savo dukrą paėmė vaiko tėvas ir nuskandino ją upėje. Šią versiją siekė įrodyti prokuratūra.