Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 12 30 /15:36

Naujametė dovana: STT pareiškė įtarimus partijai „Tvarka ir teisingumas“

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pateikė partijai „Tvarka ir teisingumas“. Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu.
Rolandas Paksas
Rolandas Paksas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

STT skelbia, kad atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai. 

Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma.

Pateikus įtarimus šiuo metu nenumatyta taikyti jokių laikinųjų procesinių prievartos priemonių, ribojančių politinės partijos, kaip juridinio asmens, veiklą.

Juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas arba juridinio asmens likvidavimas.

STT: buvo siekiama paveikti viešųjų pirkimų rezultatus

Minimas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kilus įtarimų, jog privačios bendrovės padengė dalį  147 000 litų (beveik 43 tūkst. eurų) vertės partijos „Tvarka ir teisingumas" remiamo renginio „Pirk dramblį" sąnaudų. Anot STT, taip buvo siekiama, kad Vidaus reikalų ministerijos tarnautojai, kuriems turėjo įtakos ši partija, vykdydami viešuosius pirkimus veiktų suinteresuotų bendrovių naudai.

Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad Seimo narys Rimas Antanas Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus

Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad Seimo narys Rimas Antanas Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus. Generalinės prokuratūros duomenimis, Seimo narys veikdamas organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu 2013 metų spalį iš televizijos prodiuserio R.Skaisgirio priėmė kyšį. Minėta „tvarkiečių“ trijulė, veikdami grupėje, buvo pasiskirstę vaidmenimis – R.A.Ručys jai vadovavo ir koordinavo veiksmus, o tuometinis vidaus reikalų viceministras A.Juocevičius (dabar miręs) ir vidaus reikalų ministro patarėjas E.Raistenskis vykdė nurodymus.

Prokurorų duomenimis, „tvarkiečių“ nurodymu už tiksliai nenustatytą, bet ne mažesnį kaip 9,5 tūkst. eurų kyšį daryta įtaka Vidaus reikalų ministerijos tarnautojams, kad jie organizuodami viešuosius pirkimus diskriminuotų kitus dalyvius ir neteisėtai proteguotų R.Skaisgirio atstovaujamas įstaigas. Mainais už tai prodiuseris turėjo suorganizuoti renginį „Pirk dramblį“, kuris, teisėsaugos teigimu, buvo skirtas populiarinti partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei jos pirmininką Rolandą Paksą.

Pradėjus šių nusikalstamų veikų tyrimą, STT teigia, jog buvo surinkta duomenų ir apie kitas galimai padarytas sunkesnes ir didesnio masto nusikalstamas veikas: susitarimą ir galimai neteisėtą įtaką Vidaus reikalų ministerijai 2013–2014 metais organizuojant daugiau kaip 27 mln. litų (daugiau nei 7,8 mln. eurų) vertės viešojo pirkimo konkursą, 9 mln. litų (daugiau kaip 2,6 mln. eurų) vertės viešuosius pirkimus valstybinėje įstaigoje „Regitra“ ir pirkimą Aplinkos ministerijoje. Atliekant tyrimą patikrintos ir įtarimų sukėlusios valstybės įmonės „Infostruktūra" organizuotų ir vykdytų viešųjų pirkimų aplinkybės.

„Tiriant paminėtas nusikalstamas veikas, surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad siekiant legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas taip pat buvo sudaromi susijusių bendrovių apsimestiniai sandoriai“, – rašoma pranešime.

Kaip įtariamieji apklausti 12 asmenų

Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų septyni yra valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys. Viešai žinoma, kad šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pareikšti Seimo nariui Rimui Antanui Ručiui, buvusiems vidaus reikalų ministro patarėjams Ervinui Raistenskiui, Kęstučiui Kasakaičiui, buvusiam valstybės įmonės „Infostruktūra“ direktoriui Ričardui Bražėnui, Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjui Rimvydui Jančiauskui, ministerijai pavaldaus Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus pavaduotojui Jonui Ūsui, bendrovės „NT Service“ vadovui Peisachui Kačerginskiui, verslininkams Rolandui Skaisgiriui, Justinui Garliauskui. Daugiau įtariamųjų viešai nežinoma. Įtarimai buvo pareikšti ir buvusiam viceministrui Algimantui Juocevičiui, tačiau jis mirė.

Įtariamieji savo kaltę neigia. „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai sako, kad ši byla – politinė.

Tyrimas tęsiamas. Atsižvelgdami į atliekamo tyrimo sudėtingumą ir mastą, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Tai antras atvejis, kai teisėsauga įtarimus pareiškia partijai kaip juridiniam asmeniui. 2006 metais, prokurorams tiriant „juodosios buhalterijos“ bylą Darbo partija kaltinta per kelerius metus galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų (apie 7 mln. eurų) pajamų ir 23 mln. litų (apie 6,7 mln. eurų) išlaidų.

Tačiau 2013 metais, nuteisus kelis „darbiečius“, Darbo partijos atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Teismas tokį sprendimą motyvavo įvykusia partijos reorganizacija, kuomet susijungusi su dukterine Leiboristų partija Darbo partija susikūrė kaip naujas juridinis asmuo. Vadinamosios juodosios buhalterijos byla šiuo metu baigta nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme, verdiktas bus skelbiamas kitų metų vasario 1 dieną.

Politinė partija „Tvarka ir teisingumas“ tokiu pavadinimu veikia nuo 2006 metų. Iki 2002 ji vadinosi Liberalų demokratų partija. Pastaroji susikūrė suskilus Lietuvos liberalų sąjungai.

R.Paksas įtarimus sieja su jo reabilitavimu

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas įtarimus partijai prekyba poveikiu ir pinigų plovimu sieja su praeitą savaitę priimtu Seimo nutarimu dėl galimybės politiniu sprendimu jį reabilituoti.

„Aš visai neseniai dovanų prieš kelias dienas, (…) tai yra Seimo nutarimą dėl prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atstatymo. Ir reakcijos ilgai laukti nereikėjo“, – BNS trečiadienį sakė R.Paksas.

Jis teigė, kad įtarimai partijai yra „nerimti“, tačiau nori su jais susipažinti išsamiau.

„Kai jie bus padėti ant mano darbo stalo ir kai šalia bus padėtos teisinės išvados, advokatų išvados, aš tik tada galėsiu pasakyti, ar jie rimti, ar nerimti. (...) Man asmeniškai atrodo, kad jie yra nerimti“, – kalbėjo „tvarkiečių“ lyderis.

Tai antras atvejis, kai teisėsauga įtarimus pareiškia partijai kaip juridiniam asmeniui. 2006 metais, prokurorams tiriant „juodosios buhalterijos“ bylą Darbo partija kaltinta per kelerius metus galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų (apie 7 mln. eurų) pajamų ir 23 mln. litų (apie 6,7 mln. eurų) išlaidų.

„Mano nuostata yra labai paprasta, kaip akrobatinio skraidymo lakūno: bėga, kas kaltas“, – kalbėjo R.Paksas.

Tačiau 2013 metais, nuteisus kelis „darbiečius“, Darbo partijos atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta. Teismas tokį sprendimą motyvavo įvykusia partijos reorganizacija, kuomet susijungusi su dukterine Leiboristų partija Darbo partija susikūrė kaip naujas juridinis asmuo. Vadinamosios juodosios buhalterijos byla šiuo metu baigta nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme, verdiktas bus skelbiamas kitų metų vasario 1 dieną.

Tuo metu R.Paksas sakė neketinantis dėl įtarimų reorganizuoti vadovaujamos partijos ar imtis kitokių veiksmų, siekiant vengti nepalankių teismo sprendimų.

„Mano nuostata yra labai paprasta, kaip akrobatinio skraidymo lakūno: bėga, kas kaltas“, – kalbėjo R.Paksas.

Jis teigė, kad teisėsaugos įtarimai tiek „Tvarkai ir teisingumui“, tiek anksčiau Darbo partijai yra „politinis kelias“ šias partijas pašalinti iš visuomeninio gyvenimo ir įtvirtinti dvipartinę politinę sistemą Lietuvoje, kurioje dalyvautų konservatoriai ir socialdemokratai.

V.Mazuronis: pavojinga tendencija

Teisėsaugos kišimasis į politinius procesus yra pavojinga tendencija demokratijai, sako buvęs „tvarkietis“, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, komentuodamas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktus įtarimus „Tvarkai ir teisingumui“ dėl pinigų plovimo ir prekyba poveikiu.

„Man atrodo keistas teisėsaugos institucijų kišimasis į politinius procesus. Manau, kad tai yra pavojingos tendencijos demokratijai, galinčios sukurti pavojingų precedentų“, – BNS trečiadienį sakė V.Mazuronis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Valentinas Mazuronis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Valentinas Mazuronis

Jis teigė, jog „Tvarkos ir teisingumo“ kaltės nėra įrodęs teismas, todėl ir kliūčių šiai partijai toliau būti valdančiojoje koalicijoje nėra.

„Su visa pagarba prokurorams ar kitoms teisėsaugos institucijoms, kaltumo ar nekaltumo klausimą sprendžia teismai. Tai, kad prokurorams atrodo vienaip ar kitaip, nereiškia, kad taip yra“, – kalbėjo „darbiečių“ lyderis.

V.Mazuronis pridūrė, kad įtarimai politinėms organizacijoms jam apskritai kelia „didelį nerimą“.

Darbo partijai, kuriai nuo pavasario vadovauja V.Mazuronis, taip pat anksčiau buvo pateikti įtarimai, tiriant „juodąją buhalteriją“ toje partijoje.

„Jeigu šiuo atveju kažkas darė kažkokius veiksmus, kurie galimai buvo neteisėti, tam kažkam už kažkokius konkrečius veiksmus turėtų būti pareikšti konkretūs įtarimai, – sakė politikas. – Kam prie to lipdyti partiją, kaip laisvanoriškai susijungusių keliolikos tūkstančių žmonių sąjungą?“.

L.Graužinienė: palaukime teismo

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareikšti įtarimai „Tvarkos ir teisingumo“ partijai nepaveiks darbo koalicijoje, kol partijos kaltumo neįrodys teismas.

„Teisinėje valstybėje yra labai aišku: nekaltas tol, kol nėra priimtas teismo sprendimas, kuris įsigalioja, tai nekaltumo prezumpcija visada turi būti. Todėl šiandien nesiimsiu vertinti – palauksime proceso pabaigos, teismų sprendimų. Negalime nuteisti ar žmogaus, ar priimti sprendimus dėl juridinio vieneto tol, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo – apie tai kalba pagrindinis mūsų šalies dokumentas“, – BNS sakė L.Graužinienė, paklausta, ar mato bendrą darbą koalicijoje su „tvarkiečiais“.

Ji sakė pasitikinti teisėsaugos darbu, tačiau įžvelgė „tam tikrų panašumų“ ir su Darbo partijos byla – jai, kaip juridiniam asmeniui, taip pat buvo pareikšti įtarimai.

„Tam tikrų žingsnių ar panašumų šiek tiek galime įžvelgti, bet neturiu galimybės komentuoti turinio, nes jo tikrai nežinau (...) Todėl turiu būti linkusi pasitikėti sąžiningumu struktūrų, kurioms valstybėje yra pavestas tas darbas, kurie yra prisiekę tarnauti valstybei ir ginti įstatymus“, – sakė L.Graužinienė.

P.Gražulis baksnoja į kitus

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas, Seimo frakcijos seniūnas Petras Gražulis pripažįsta, kad partijos finansuose galėjo būti pažeidimų, bet kitose partijose jų sako esant dešimt kartų daugiau, ir jos neliečiamos.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Seimas baigė pavasario sesija
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Seimas baigė pavasario sesija

„Partijai pareikšti įtarimai, tai jokia naujiena, privačiuose pokalbiuose seniai sklandė tarp Seimo narių, kad bus pareikšti įtarimai. Kiek tame yra politikavimo, sunku pasakyti, bet, mano manymu, ypač stambiose partijose, kurios išleidžia labai daug rinkimams, ten, manau, skaidrumo daug mažiau. Bet vienos liečiamos, kitos neliečiamos,  pieš vienas pradedami ikiteisminiai tyrimai, prieš kitas partijas – nepradedami“, – BNS trečiadienį sakė P.Gražulis.

Partijos pirmininko pavaduotojas taip pat sakė nesąs gerai informuotas apie partijos finansus, bet sutiko – galėjo galbūt būti ir korupcijos apraiškų.

„Mano manymu, kadangi aš tikrai nežinau finansų, iš kur jie gaunami ir kaip gaunami, bet kad tikrai galėjo būti tų nesklandumų, galėjo galbūt būti ir korupcijos, neatmetu. Bet taip pat primenu, kad kitose partijose dešimt kartų to daugiau, ypač tose, kurios dešimt kartų daugiau išleidžia rinkimams“, – kalbėjo „tvarkietis“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?