Į teismo salę atvestas nužudymu kaltinamas Olegas Pavlovas nepratarė nė žodžio.
„Teismas turi nustatyti jūsų asmenybę, ar galite nurodyti asmens duomenis... Jūsų vardas, pavardė? Nenurodote?“ – nesėkmingai elementarią pradinę bylos nagrinėjimo teisme procedūrą bandė atlikti trijų teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Gintaras Dzedulionis, žiūrėdamas į atsistojusį kaltinamąjį.
Po to prokuroras Mindaugas Jancevičius pagarsino kaltinamąjį aktą. O.Pavlovas kaltinamas įsiveržęs į svetimus namus, itin žiauriai nužudęs bejėgiškos būklės – miegantį žmogų, dėl ko jam pateikti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. (BK).
Po to jo židinyje vyras, įtariama, sudegino planšetinį kompiuterį ir elektrinį grąžtą, kuris, kaip manoma, buvo tapęs nusikaltimo įrankiu. Už tai O.Pavlovas kaltinamas turto sunaikinimu pagal BK 187 str. 1 d.
Taip pat jam pateikti kaltinimai pavogus nužudytojo banko kortelę ir vėliau bankomate Švenčionyse išgryninus 120 eurų. Dėl to jis kaltinamas pagal BK 214 ir 215 str.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą teisėjas dar kartą kreipėsi į kaltinamąjį išaiškindamas jam jo teises. „6 teistumai leidžia daryti išvadą, kad jums tai žinoma“, – užsiminė G.Dzedulionis.
Šįkart prakalbo ir pats O.Pavlovas, klausiamas, ar norės duoti parodymus, jis rusiškai išbėrė: „Tik paskutinį žodį“.
Šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta nužudytojo sesuo, ji prašo atlyginti 2140 eurų turtinę ir 10 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Painus meilės trikampis
Teisme nukentėjusioji pasakojo su broliu mažai bendraudavusi jau kelerius metus iki nužudymo. Santykiai atšalo, kai jis susituokė su Jelena R. Nuo tada giminaičiai susirašydavo tik žinutėmis.
„Buvo daug alkoholio, – klausiama, kodėl su broliu nebesusitikdavo, sakė moteris. – Aš vengiau bendrauti ne su juo, vengiau susitikti su jo šeima.“
Velionio sesuo užsiminė, kad brolis dažnai važiuodavo dirbti į Skandinavijos šalis, o iš ten į Lietuvą grįžo tik gruodžio pradžioje. Po kelių dienų jis buvo nužudytas.
Pati Jelena R. teisme pareiškė, kad iki nužudymo jau metus nebuvo kartu su savo vyru, o 2017 m. gruodžio 2 dieną teismas juos oficialiai išskyrė.
„Mes buvom atskirai, bet gyvenom kartu, jo name. Pas jį buvo kita moteris, o pas mane vyras, – sakė ji ir paklausta, kas buvo jos tuometinis sugyventinis, ji parodė į antrankiais surakintą nužudymu kaltinamą O.Pavlovą, tačiau tuoj pat patikslino. – O taip draugų daug turėjau. Pavlovas nebuvo man tikras, kaip vyras, suprantat. Aš laisva moteris.“
Ji pradėjo aiškinti, kad iki nužudymo gyveno pas O.Pavlovą, tačiau buvusio vyro namai, kur gyveno ir jos šunys, visai šalia.
„Galima sakyti mes daugiau pas jį, pas Pavlovą gyvenome, – aiškino Jelena R. – Aišku buvo, kad ateidavome pas nužudytąjį ir leisdavome laiką, jie draugavo su mano buvusiu vyru ir kartu dirbo su malkom, su žole.“
Paklausta, ar dėl tokios situacijos jos buvusysis nereikšdavo pretenzijų, moteris nesutrikusi patikino: tikrai ne.
„Jeigu nori, sakydavo, eik pas Pavlovą gyvenk, jei nori, eik pas mane gyvent, – meilės trikampį aiškino moteris. – Užeidavome, valgyti darydavome, o naktį išeidavome.“
Miegojo greta
Gruodžio 7-osios rytą, nužudymo dieną, buvęs Jelenos R. vyras atsikėlė, išėjo į parduotuvę, nusipirko maisto ir alkoholio, o grįžęs namo rado ten buvusią žmoną su naujuoju sugyventiniu.
„Jis užėjo ir pasakė: Olegai, eik namo, aš tavęs daugiau negirdysiu. Tai Pavlovas paėmė ir išėjo, mes su vyru pasilikom. Mes pagaminom valgyti, iškūrenom pečių, išgėrėm degtinės ir užmigom. Gėrėm ne pirmą dieną, tai daug ir nereikėjo“, – lemtingos dienos įvykius prisiminė Jelena R.
Nors abu name turėjo skirtingus kambarius, vyras nuėjo pamiegoti į buvusios žmonos kambarį, nes ten stovėjo veikiantis televizorius.
„Užmigome vienam kambaryje skirtingose lovose, – pasakojo Jelena R. – pabudau, išgirdau keistą garsą, išsigandau, buvo baisu, buvo tamsu kambaryje, tik televizorius ėjo.“
Anot Jelenos R., pažadino ją ant lovos su elektriniu grąžtu rankoje atsisėdęs O.Pavlovas. „Aš jį pribaigiau“, – tokius vyro žodžius prisiminė moteris. Televizoriaus apšviestą ji pamatė ir lovoje gulintį nužudytą savo buvusį vyrą.
Klausiama, ką darė po to ir kodėl nesikreipė į policiją, moteris sakė bijojusi. Anot jos, O.Pavlovas pagrasino jai sėdėti ir tylėti, kitaip esą jai į rankas įkiš grąžtą ir žmogžudyste apkaltins būtent ją.
„Nieko nedariau, prisigėriau. Paėmiau degtinės, išgėriau, nežinojau, ką man daryt, nieko negalėjau suprasti. Po to vėl užmigau, – klausiama, ką darė, pasakojo Jelena R. – Aš kai vėl atsikėliau, kūno jau nebuvo, nežinau, kur jis buvo. Buvo Pavlovas. Jis sakė, kad ištempė kūną. Aš nėjau pažiūrėti, man buvo baisu. Po to netikėjau, galvojau, viską susapnavau.“
Moteris pasakojo toliau keletą dienų gėrusi kartu su O.Pavlovu iki tol, kol į jų duris pasibeldė policija. Greičiausiai išgertuvės truko beveik savaitę, nes nužudymas įvykdytas gruodžio 7-osios vakarą, o kūnas aptiktas gruodžio 13-ąją.
Ji pasakojo, kad su sugėrovu pritrūkę pinigų grįžo į nužudytojo namus, pasiėmė jo mokėjimo kortelę ir išsigryninę 120 eurų tęsė išgertuves.
Kiek prie nužudymo prisidėjo buvusioji?
Teisme liudiję lavoną apžiūrėję Teismo medicinos ekspertai pasakojo apie jam padarytus sužalojimus. Ekspertas Jūris Plenta užsiminė ir apie abejonių keliančią aplinkybę – vienas žmogus nužudytojo kūno vilkti negalėjo.
„Vienas žmogus taip nepadarytų, vilko du, buvo pakeltos velionio kojos ir rankos“, – akcentuodamas pomirtinius nubrozdinimus tik ant nugaros, padarytus velkant kūną, aiškino J.Plenta.
Teisėjų paklaustas, ar smulkaus sudėjimo Jelena R. būtų pajėgi vilkti kūną kartu su O.Pavlovu, ekspertas tai patvirtino.
Klausydamas ekspertų liudijimų pratrūko ir iki tol tylėjęs O.Pavlovas, jis pareiškė, kad užėjęs rado lavoną pragręžta galva ir džentelmeniškai nusprendė prisiimti nužudymą sau – paėmė kirvį ir jau negyvam vyrui tvojo į veidą. „Bet aš prisiimu visą kaltę“, – rėžė pratrūkęs kaltinamasis.
Tačiau čia pat tokią versiją paneigė ekspertai.
„Neturim kitų trauminių požymių, išskyrus smūgio į veidą, dėl ko jis galėjo prarasti sąmonę. Pas nužudytąjį kraujyje rastas alkoholio kiekis rodo, kad jis nebuvo tiek girtas, jog būtų galima gręžti, – aiškino J.Plenta. – Jei jis nebūtų praradęs sąmonės, jis turėjo reaguoti, kai buvo gręžiama. Ir jei būtų suduota po mirties, nebūtų tokių kraujosruvų.“
Teismas šią nužudymo bylą kruopščiai nagrinės ir toliau, artimiausiomis savaitėmis suplanuotas ne vienas posėdis.
