Praėjusį ketvirtadienį Žiemgalių gatvėje kaukėtų žudikų kulkų suvarpytas D.Čekalinas buvo siejamas su „agurkinių“ nusikalstama grupuote, bet anaiptol nepriklausė gaujos elitui. Šis ne kartą teistas kaunietis buvo kaltinamas 2006 m. nušovęs Artūrą Pakašių, kuris jį neva pirmas puolęs peiliu.
„Blatnųjų“ kodekso išniekinimas
Bylą tiriantys prokurorai neatmeta ir keršto versijos, bet nelaiko jos pagrindine: D.Čekalinas teismo laukė, jam nepalankų nuosprendį apskundė būdamas laisvėje, tad keršytojai turėjo pakankamai progų pasiųsti jį į kitą pasaulį, nelaukdami tiek ilgai.
Labiausiai tikėtina, kad vyras buvo nušautas už skolas ar nepasidalijus grobio. „Tie vaikigaliai tiesiog raiteliai be galvos! Mūsų laikais eilinių torpedų už menkas skolas šaudyti tikrai nereikėjo.
Buvo savas garbės kodeksas, savi įstatymai ir nei autoritetai, nei smulkmė jų nedrįso laužyti“, – anarchija piktinosi su Kauno „daktarais“ anksčiau bendravęs, du kartus už vagystes ir kontrabandą teistas 53-ejų metų kaunietis V.S.
D.Čekalinas buvo nušautas prie vaikų darželio, kai automobilyje laukė žmonos, nuėjusios į darželį pasiimti mažametės dukros. Žudikams buvo nė motais, kad atsitiktinė kulka galėjo kliudyti vaikus, praeivius: juk buvo pusė šešių vakaro, kai šilainiškiai grįžo iš darbų, skubėjo į darželį pasiimti savo atžalų.
Tai irgi jokių sentimentų ir kriminalinės garbės kodekso, draudžiančio rizikuoti niekuo dėtų pašalaičių gyvybėmis, nepaisančių banditų bruožas.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vladimiras Kakoškinas nurodė pagrindinius naujosios ir senosios „daktarų“ mafijos skirtumus: „Dabartinės organizuotų nusikaltėlių gaujos yra godesnės, žiauresnės, nepaiso „senių“ autoritetų“, – aiškino Kauno nusikaltėlių pasaulį puikiai pažįstantis prokuroras.
Henytė tapo prekės ženklu?
Žinoma, idealizuoti senosios Kauno mafijos, „daktarų“ ir „daškinių“ negalima. Henriko Daktaro teismo procesas atskleidžia vis naujas šiurpias žmogžudysčių, plėšimų, turto prievartavimo detales.
Vis tik vadinamąją Kauno nusikaltėlių Vilijampolės, arba „daktarų“, kartą tebegaubia legendos aura. Pavyzdžiui, pasakojama, kad klestėjimo laikais, praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje, Kauno mafija buvo sukūrusi kažką panašaus į alternatyvią socialinės paramos sistemą.
Tuomečiai šešėlinio pasaulio „autoritetai“ Alvydas Laurinavičius (Luras), Algirdas Žemaitis (Kukas) ir Egidijus Abarius (Goga) „Vilulos“ restorane maitindavo vietinius Vilijampolės vargetas.
Prokuroras V.Kakoškinas atkreipė dėmesį, kad dabartiniai mafiozai jokių sentimentalių nusikaltėlių garbės kodekso punktų nepripažįsta, išskyrus vieną: niekada neprisipažinti, neduoti parodymų už rankų juos nutvėrusiems teisėsaugininkams.
Kalbėdamas apie Kauno banditų kartų skirtumus prokuroras pastebėjo, kad dabartinė karta stokoja strateginiu mąstymu pasižyminčių lyderių. Tokie buvo Algimantas Sakalauskas (Sokolas, jau miręs), Arikas Pastuškovas, taip pat su teisėsauga bendradarbiauti pasiryžęs „krikštatėvis“ Jonas Bielskis.
Veteranų karta galėjo didžiuotis legalioje erdvėje įsitvirtinusiais tūzais, kaip išskirtine valia ir protu pasižymėjęs Lietuvos bokso federacijos prezidentas Remigijus Daškevičius (Daškė, nužudytas 2001 m.), verslininkas Saturnas Dubininkas (Satas).
Tiesa, galima atsekti kartų perimamumą: dabartinės gaujos turi sąsajų su motininiu Vilijampolės klanu. Pavyzdžiui, „agurkinių“ vadas Saulius Velečka priklausė jaunajai „daktarų“ kartai, bet šios sąsajos daugiau sąlyginės. Prokuroro V.Kakoškino teigimu, nutrūktgalvis jaunimėlis naudoja senuosius „autoritetus“ kaip populiarų prekės ženklą: atseit, mano draugo draugas turėjo reikalų su Henyte arba Daške, vadinasi, esu kietas.
Kulkos atšvilpia greitai
D.Čekalinas yra ne pirmas paslaptingai nužudytas „agurkinis“. Beveik lygiai prieš metus, sausį, tame pačiame Šilainių mikrorajone šūviu į pakaušį buvo nužudytas „agurkinių“ veikėjas Rytis Korsakas.
Konkuruojančios „agurkinių“ ir „kamuolinių“ gaujos nuleidžia viena kitai kraują, o nukraujavusius smarkuolius teisėsaugininkai mikliai įkiša už grotų. Vien šiais metais laisvės atėmimo bausmėmis nubaustas „kamuolinių“ elitas: Virginijus Baltrušis, Eugenijus Gudeliauskas, Marius Pilvelis, Antanas Juodis. Nuo grotų jų neišgelbėjo ir garsūs advokatai Ričardas Girdziušas ir neseniai Kauno miesto Antikorupcijos komisijos pirmininke tapusi Aušra Ručienė. Teisėsauga nuolat purto ir „agurkinius“.
Naujosios gaujos pradėtos ardyti vos įkopusios į abejotinos šlovės viršūnę, o apie 1987 m. susiformavę „daktarai“ pribaiginėjami tik dabar, po 25 metų.
Paskutinis pasispardymas
Gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismas 20 metų kalėti už didelio kiekio narkotinių medžiagų gamybą bei platinimą nuteisė 46-erių metų Alfonsą Želvį (Alfuką). Ne mažesnes kaip 15 metų laisvės atėmimo bausmes gavo ir kiti keturi gaujos nariai.
2007 m. Kauno policija Alytuje aptiko amfetamino laboratoriją ir per 100 kg narkotinių medžiagų. Alfuko brolis Antanas Želvys buvo „tikras“ daktarų gaujos narys, nors ir jaunesnės kartos. Įtariama, kad tarptautinį nelegalios prekybos tinklą sukūrusią gaują iš pradžių „šefavo“ H.Daktaras, vėliau, prieš pat jos galą, prisisuko ir S.Velečka (Agurkas). Alfuko gauja buvo vienas iš paskutiniųjų senojo Kauno mafijos aštuonkojo čiuptuvų.
