Transliaciją iš Kauno apygardos prokuratūros žiūrėkite paspaudę žemiau:
Spaudos konferencijoje dalyvavo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ir ikiteisminio tyrimo prokurorų grupei vadovaujanti Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė, šį gaisro tyrimą organizuojančių prokurorų grupės vadovė Nomeda Urbonavičienė.
„Tyrime, kurį organizuoja 5 specializuoti prokurorai, apklausti 109 liudytojai, taikyti laikini nuosavybės teisės apribojimai – daugiau nei už 4 mln. eurų, paskirta 15 užduočių atlikti objektų tyrimus, atliktos 23 objektų ir daiktų apžiūros, įvairioms įstaigoms išsiųstos 158 užklausos“, – pristatė D.Valkavičius.
„Atliekant tyrimą buvo neginčijamai nustatyta, kad iki gaisro dienos valstybinė priešgaisrinė priežiūra įmonėje „Ekologistika“ nebuvo vykdyta. Nebuvo atliktas nė vienas priešgaisrinis planinis ar neplaninis patikrinimas. Todėl šiandien ir įteikti įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams“, – teigė N.Urbonavičienė.
Pasak jos, vis dar tiriama tyčinio padegimo versija. Neatmetama galimybė, kad įtariamųjų ratas gali plėstis. Taškas šioje istorijoje dar nėra dedamas. Tiesa, D.Valkavičius užsiminė, kad netrukus turėtų būti priimti proceso sprendimai, skelbiantys apie šio proceso baigtį.
N.Urbonavičienė priminė, kad gaisras „Ekologistikoje“ buvo kilęs ir 2018 m. birželio 1 d. Jau tuomet manyta, kad ugnis įsiplieskė dėl netinkamo gamybos proceso – degė guma.
Priešgaisrinė priežiūra nevykdyta
Tyrimo metu nustatyta, kad „Ekologistikoje“ valstybinė priešgaisrinė priežiūra nebuvo vykdoma, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai šio objekto netikrino.
„Tiek visuomenei, tiek mums, prokurorams, žiūrint į rūkstančius dūmus Alytuje, kilo du esminiai klausimai: kodėl toks didelis gaisro mastas ir ar buvo galima išvengti tokios nelaimės“, – pripažino D.Valkavičius.
Naujausi įtarimai įteikti valstybės tarnautojui Sauliui Mockevičiui, kuris įvykio metu užėmė Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pareigas, ir valstybės tarnautojui Algirdui Bautroniui, įvykio metu ir dabar užimančiam Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pareigas. Įtariama, kad abu šie asmenys netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelę žalą.
Pasak N.Urbonavičienės, įtariama, kad šie du pareigūnai nuo 2016 m. gruodžio pabaigos iki gaisro dienos neorganizavo ir neužtikrino valstybinės priešgaisrinės priežiūros vykdymo, nepriskyrė „Ekologistikos“ tikrinamų objektų grupei ir nepriskyrė būtent pirmai tikrinamų objektų grupei, kas sąlygotų įmonės priešgaisrinį tikrinimą ne mažiau kaip 1 kartą per metus.
Valstybės tarnautojai niekaip nereagavo į bendrovės, kurioje kilo gaisras, veiklos pobūdį bei tai, kad įmonės patalpos turi būti vertinamos kaip pavojingas objektas, kurių viduje sandėliuojami bei perdirbami itin dideli kiekiai (25 tūkst. tonų per metus) degių medžiagų – nenaudojamų padangų.
D.Valkavičius taip pat priminė, kad įmonė, kurioje kilo gaisras, įsikūrusi 200 metrų atstumu iki artimiausio gyvenamo namo, apie 400 metrų – iki artimiausio vaikų darželio, apie 800 metrų – iki mokyklos.
„Šios nelaimės buvo galima išvengti, jei valstybės tarnautojai būtų tinkamai atlikę savo pareigą. Labai svarbi detalė, kalbant apie šios dienos įteiktus pranešimus apie įtarimus, – praeitų metų rugsėjo mėnesį Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kuriems vadovavo du pamainos vadovai, atliko įmonės tam tikrą vertinimą, situacijos studiją. Tai yra lankėsi toje įmonėje ir matė vaizdą, kad įmonėje yra labai dideli kiekiai padangų, kurios sukrautos netvarkingai, suverstos į dideles krūvas. Mūsų manymu, jie tapo galimo gaisrinės saugos taisyklių pažeidimo liudytojais, bet nesiėmė jokių veiksmų tiems pažeidimams pašalinti“, – patikino D.Valkavičius.
Valstybės tarnautojai neįtraukė šios bendrovės į metinius planinius priešgaisrinių techninių patikrinimų planus. Taip nebuvo užtikrinta valstybinė priešgaisrinė priežiūra ir priešgaisrinis režimas nurodyto pastato dalyje, nebuvo imtasi teisinių ir techninių priemonių bei užkirstas kelias itin didelio masto gaisrui kilti. Taip pat nebuvo sudarytos sąlygos gaisrui identifikuoti, aptikti, lokalizuoti pirminėje gaisro stadijoje ir užkirsti kelią jo plitimui.
Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas pasinaudojo teise parodymų neduoti.
Abu šie asmenys įtariami tarnybos pareigų neatlikimu (Baudžiamojo kodekso 229 str.). Jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Apie pareigūnams pareikštus įtarimus informuotas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pavesta spręsti klausimą dėl šių pareigūnų nušalinimo.
„Šiandien abu pareigūnai apklausti kaip įtariamieji. Vyriausiasis specialistas parodymus davė. Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas pasinaudojo teise parodymų neduoti“, – patikino prokurorė.
15min primena, kad Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas yra Algirdas Bautronis, kuris vadovavo gaisro gesinimui ir galiausiai jį užgesinus ugniagesių buvo mėtomas į viršų kaip didvyris.
Už tokias nusikalstamas veikas gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Apklausti ir du spec. liudytojai
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nuspręsta du asmenis apklausti kaip specialiuosius liudytojus. Tai tie patys asmenys, kurie, kaip anksčiau minėjo D.Valkavičius, įmonėje lankėsi praėjusių metų rugsėjo 5 dieną ir matė netvarkingai sukrautas krūvas padangų, tačiau, tapę pažeidimų liudytojais, nesiėmė jokių veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo byloje yra duomenų, kad šiek tiek daugiau nei mėnuo iki gaisro – 2019-ųjų rugsėjo pradžioje Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, vadovaujami Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2-os komandos budinčios pamainos vado M.V. ir laikinai einančio budinčios pamainos vado funkcijas M.K., atliko objekto, esančio Alytaus Pramonės g., studijavimą, kurio metu lankytasi įmonės „Ekologistika“ patalpose.
Dėl šios priežasties Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovams nurodyta spręsti šių pareigūnų drausminės atsakomybės klausimus.
„Kiekvienas mūsų kelia klausimą, ar galima buvo to išvengti. Mes šiandien manome, kad gaisro tikrai buvo galima išvengti. Pareigūnai buvo objekte, pareigūnai matė visą situaciją, tačiau nereagavo. Kartais sakoma, kad niekas nieko nežinojo, niekas nematė, tačiau mes, atvirkščiai, teikiame vaizdinę medžiagą, kad matė. Laiku ėmusis priemonių, būtų išvengta tokio gaisro“, – teigė D.Valkavičius.
Apie galimus aptiktus pažeidimus patikrą vykdę pareigūnai savo vadovų paprasčiausiai neinformavo. Ši patikra pernai rugsėjį vykdyta pagal iš anksto sudarytus metinius sudėtingų objektų studijavimo planus.
„Pareigūnai manė, kad yra vykdoma valstybinė priešgaisrinė priežiūra, kad šį objektą žino valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai. Taip manydami jie ir neinformavo vadovų apie rastą netvarką“, – pareigūnų pasiteisinimą apie neveikimą įvardijo prokurorė.
Renkant duomenis, situacija gali keistis – spec. liudytojams taip pat gali būti pareikšti įtarimai. Tyrimas labai dinaminis, tačiau atspirties taškai, anot prokuratūros, jau yra užčiuopti.
D.Valkavičius priminė, kad anksčiau panašių tyrimų buvo atliekama – nustatyta, kad Kauno rajone netinkamai buvo saugomos cheminės medžiagos.
„Matome sisteminius pažeidimus. Jeigu gamtosaugininkai būtų reagavę, būtų gerai, jei priešgaisrinė būtų reagavusi, taip pat buvo galima išvengti nelaimės. Situacija yra bloga.
Po šio gaisro, „Grigeo“ situacijos daug kam atsivėrė akys, atsiranda daugiau pranešimų apie pažeidimus. Tik kodėl anksčiau nebuvo fiksuojami tokie pažeidimai? Tokiais atvejais – ne tik pavojus gamtai, bet ir žmonių sveikatai“, – stebėjosi D.Valkavičius.
Anksčiau įtarimai pareikšti 5 asmenims
15min primena, sausio 13 dieną skelbta, kad ikiteisminiame tyrime dėl Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro pranešimai apie įtarimus įteikti penkiems asmenims. Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės vyriausiosios specialistės Aušra Bružienė ir Aušra Kričenienė įtariamos netinkamai atlikusios savo tarnybines pareigas, taip padarydamos valstybei didelę turtinę ir neturtinę žalą.
Kaip tuomet atskleidė D.Valkavičius, šios dvi pareigūnės turėjo pareigą ir galimybę, užbėgant nelaimei už akių, jau praeitų metų spalio mėnesį kalbėti apie tam tikrus pažeidimus įmonėje ir spręsti, ar nestabdyti tos įmonės veiklos, naikinant taršos leidimus. Pareigūnai gavo informacijos, kad pernai buvo atliekamas „Ekologistikos“ veiklos patikrinimas ir spalio 3 dieną surašytas jo aktas, kuriame konstatuojama, kad įmonė savo veiklą vykdo tinkamai.
Prokuratūra neturėjo duomenų, kad aplinkosaugininkės už tai būtų gavusios atlygį.
Abi specialistės ikiteisminio tyrimo metu atsisakė bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, jokių parodymų nedavė, įvykio aplinkybių neaiškino. Joms skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. Specialistės sausį toliau ėjo savo pareigas.
Kitiems trims asmenims įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. „Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas“ ir Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. „Apgaulingas apskaitos tvarkymas“.
Siekiama išsiaiškinti, ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų ir ar tinkamai buvo tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita. Taip pat tikrinami gamtosauginiai veiksmai.
Dviejų įmonių direktoriui Juozui Cicėnui ir įmonės, kurioje kilo gaisras, darbuotojui Romualdui Varanauskui, kuris buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, pernai gruodį įteikti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. ir Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. „Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo“, taip pat įtarimai įteikti ir įmonės, kurioje kilo gaisras, gamybos vadovui A.P., jis įtariamas apgaulingu apskaitos tvarkymu.
Įtariama, kad šie asmenys netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino saugios aplinkos, todėl gaisro metu išsiskyrus teršalams Lietuvos valstybės orui buvo padaryta daugiau nei 5 milijonų eurų žala. Tai – pirminiai skaičiavimai. Šiuo metu tikslus žalos dydis dar nėra nustatytas.
Kaip rašė 15min, žalos suma dar gali išaugti. Skaičiuojama, kad gaisras „Ekologistikoje“ padarė nuostolių jau siekiančių apie 11 mln. eurų.
Visiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Ikiteisminis tyrimas vyksta keliomis kryptimis, yra tiriamos įvairios gaisro priežasties versijos, gamtosauginiai pažeidimai, „Ekologistikos“ buhalterinė veikla, vertinami įvairių institucijų, vykdžiusių ūkio subjekto priežiūrą, veiksmai bei priimti sprendimai – aiškinamasi, ar pareigūnai apskritai užtikrino tai, kad nebūtų sukurta tokia ekologinė bomba Alytuje.
Tyrimas pradėtas dieną po gaisro įsiplieskimo
Pernai gruodį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas ir Alytaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Portalas Alytusplius.lt tuomet skelbė, kad buvo išnešti kompiuteriai ir dalis dokumentų. Anksčiau tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, tiek Vidaus reikalų ministerijos atlikti tyrimai parodė, kad „Ekologistikos“ pastate priešgaisrinė apsauga nebuvo užtikrinta.
15min primena, kad gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę. Ikiteisminį tyrimą prokuratūra pradėjo spalio 17 dieną.
Alytaus mieste ir rajone dėl vykusio gaisro paskelbta ekstremali situacija. Ji tebegalioja iki šiol.
Sausio 25 dieną skelbta, kad baigtas valyti užterštas vanduo, susikaupęs po gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“. Apie 30 tūkst. kubinių metrų užteršto vandens buvo susikaupta „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valykloje, dar apie 10 tūkst. kubinių metrų buvo susikaupę buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir apie 1 tūkst. kubinių metrų – „Ekologistikos“ rūsiuose.
