Gitanas Bačiulis – Ventoje gimęs ir augęs 29-erių metų vyras. Čia jis gaivina vietinį mėgėjų krepšinio klubą, gyvena su šeima.
Šiuos Naujuosius metus vyras ir visa jo šeima prisimins kaip kraupiausius gyvenime. Sausio 2-ąją jie viešėjo pas netoliese gyvenančius savo tėvus, kur ir įvyko kraupus įvykis. Vyras sutiko atvirai pasidalinti vos tragedija nesibaigusio įvykio akimirkomis.
Benamio gniaužtai buvo lyg geležiniai
Ūkiniame pastate yra įrengta pokylių salė, kurioje per šventes susirenka visa plati giminė. Tai buvo puiki vieta mažajai trimetei išbandyti naują dovaną – distanciniu pultu valdomą automobilį.
Dukrelė sėdėjo mašinoje, o tėvas pultu ją valdė. Taip pažaidė apie dvidešimt minučių. Mergaitei kiek pabodo, todėl ji išlipo ir nulėkė per salę ant sofos.
Per lauko virtuvę į pastatą patekęs vyras kurį laiką stebėjo žaidžiančią mergaitę šiek tiek pravėręs duris.
Tai ir buvo ta akimirka, kai pro duris įsiveržė peiliu ginkluotas benamis. G.Bačiulio manymu, per lauko virtuvę į pastatą patekęs vyras kurį laiką stebėjo žaidžiančią mergaitę šiek tiek pravėręs duris.
„Mačiau palinkusią rankeną ir praviras duris. Buvau šimtu procentų įsitikinęs, kad už jų stovi mano tėvas ir grožisi žaidžiančia anūkėle – nenori trukdyti“, – pasakoja G.Bačiulis.
Į salę, anot mergaitės tėvo, G.Ramanauskas įpuolė nuožmaus žudiko veidu, bet su žaisliniais akiniais. Ir peilį, ir akinius užpuolikas rado lauko virtuvėje.
Jis elgėsi tarsi užsiundytas šuo, į nieką nekreipiantis dėmesio. Tik siekiantis savo tikslo – nužudyti auką.
„Jis kairėje rankoje laikė peilį, o dešine čiupo mano vaiką. Sugriebiau už kairiosios, apverčiau jį, tačiau vaiko nepaleido. Rankos buvo surakintos – lyg šuns nasrai“, – prisiminė vyras.
Sugriebiau už kairiosios rankos, apverčiau jį, tačiau vaiko nepaleido. Rankos buvo surakintos – lyg šuns nasrai.
G.Bačiulis stiprus sportuojantis vyras, tačiau benamis – ne menkesnis. Sveria apie 90 kilogramų ir yra apie 185 cm ūgio.
Žmonės dažnai pasakoja, kad psichozių apimti žmonės būna be galo stiprūs. Toks buvo ir šis.
„Labai panašaus sudėjimo į mane. Visiškai nereaguojantis į smūgius. Daug kartų trenkiau į veido sritį, nosį – nieko. Kai pagaliau išplėšiau dukrą jam iš gniaužtų, nė akimirkai nepasilikau salėje – nunešiau vaiką į namą“, – pasakoja vyras.
G.Ramanauskas neliko salėje. Jis nusivijo dukrą išgelbėjusį tėvą iki pat durų. Kelis kartus paklibino duris. Nepajėgė jų atidaryti, todėl dingo tamsoje.
Mažylės mama skubiai iškvietė pareigūnus. B.Bačiulis su savo tėvu jau ėjo į lauką ieškoti siautėjančio žudiko. Pasigirdo kaimynės riksmas.
Pareigūnai atvyko už poros minučių. Per tą laiką įsisiautėjęs benamis prisibeldė į kaimynės duris. Kai ši atidarė – puolė. Trenkė kumščiu į krūtinę ir kelis kartus smūgiavo peiliu. Judesiai nebuvo koordinuoti. Gal tik dėl to moteriai pavyko išvengti siaubingų pasekmių.
Jau ryte kalbėjo su kitu pasauliu
Vilija Bačiulienė, Šalia Ventos esančio kaimelio seniūnaitė ir mažosios mergaitės močiutė, savo akimis įvykio nematė, tačiau patyrė ne mažiau siaubo.
Paskambino marti ir liepė jokiu būdu nevažiuoti namo. Nieko neaiškino, tik liepė klausyti – būti darbe ir laukti.
Ji jau ruošėsi vykti namo iš darbo. Tuo metu paskambino marti ir liepė jokiu būdu nevažiuoti namo. Nieko neaiškino, tik liepė klausyti – būti darbe ir laukti.
Kaip tik tomis minutėmis siautėjantis G.Ramanauskas buvo sulaikytas. V.Bačiulienė parvažiavo namo ir atpažino mašinoje sėdintį benamį.
„Jis nuolat alkoholį pirkdavo. Visada būdavo keistokas – niekada nemačiau linksmo. Suvargėliu pavadinti jį būtų sunku. Gal dar aukštesnis ir stambesnis už mano sūnų“, – pasakojo moteris.
G.Ramanauską moteris taip pat matydavo einantį su meškere žvejoti. O tą pačią dieną jis lankėsi pas pažįstamą moterį. Baladojo į duris apie septintą ryto. Prašėsi į vidų. Norėjo susitikti su jos sūnumi.
Viduje jis nerišliai kalbėjo – kažkokie vyrai jį norėjo pagauti. Pasakojo savo haliucinacijas. Neva, regėjo vyrus su lankais, kurie jį medžiojo.
G.Bačiulis teigia, kad šis įvykis jo požiūrio į benamius nepakeitė. Jis nė nemano smerkti žmonių, kuriems gyvenime nesiseka: „Taip gali nutikti kiekvienam iš mūsų.“
Vyras neramina tik vienas klausimas – gal įmanoma tokiam žmogui laiku suteikti pagalbą? Bet jis abejoja, ar kas žino, kaip galima užbėgti už akių alkoholinei psichozei, vadinamai „baltaisiais arkliais“.
