Jau anksčiau teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę visiškai, tačiau panoro parodymus duoti po visų proceso dalyvių parodymų.
„Sunku kalbėti, nes labai pergyvenu ir pergyvensiu. Nuoširdžiai prašau artimųjų atleidimo už netektį. Tai didžiulis smūgis. Prisiimu visišką atsakomybę. Buvo labai sudėtingas atvejis, kurį sunku paaiškinti ne medikams. Negalvoju, kad kas buvo neatsakingo mano veiksmuose. Mūsų darbas sunkus. Klaida medicinoje – kompleksinis reiškinys, kuris yra neišvengiamas“, – parodymus teisme davė chirurgas, ėmęs anatominiame plakate vaizdžiai demonstruoti, kokie veiksmai su paciente buvo atlikti.
Nuoširdžiai prašau artimųjų atleidimo už netektį. Tai didžiulis smūgis.
Pasak jo, gydytoja buvo nustačiusi artimą vėžiniui darinį, anksčiau kuris būtų pripažintas ankstyvos stadijos vėžiu. Atlikus kompiuterinę tomografiją, pakitimų nebuvo nustatyta. Vienintelis gydymo planas – operacija.
„Operacijai nereikėjo paruošimo, nereikėjo papildomų konsultacijų, nes kraujo rodikliai buvo geri. Fokusas buvo į storosios žarnos dešinę pusę. Operacijos metu toje pusėje užčiuopti darinio nepavyko. Vienintelis būdas patikslinti darinio egzistavimą – endoskopinis tyrimas. Buvo darinys kairiame linkyje“, – pasakojo medikas, pripažinęs, kad taip staiga pakito operacijos planas – nutarta šalinti kairiąją storosios žarnos dalį, o ji glaudžiai susijusi su blužnimi.
Tai, anot daktaro, – viena iš rizikingiausių zonų, atliekant tokio tipo operaciją.
„Baigę storosios žarnos operaciją ir apžiūrėdami įdėmiai zoną, pastebėjome kraujavimą blužnyje. Blužnies audinys – pats minkščiausias iš visų struktūrų. Sunku stabdyti kraujavimą. Vienintelė priemonė – blužnies pašalinimas.
Suaugusiam žmogui tai nėra gyvybiškai svarbus organas. Svarbi pirmaisiais gyvenimo metais. Pašalinus pacientei blužnį, operacija buvo baigta. Jokių kasos pažeidimo požymių nebuvo. Kasos pažeidimas nustatomas tik mikroskopiniu būdu. Palikome dreną rizikingoje zonoje. Būklė pirmą parą pacientės buvo stabili. Ryte atsirado kiek dažnesnis pulsas“, – aiškino gydytojas.
Vėliau nustatytas galimas pakraujavimas, todėl, anot jo, nuspręsta operuoti vėl.
„Atvėrus pilvaplėvės ertmę, atsivėrė netikėti radiniai – kasos uždegimas. Kilo pavojus žarnos sujungimo iširimui. Sutvarkėme tą zoną. Pacientės būklė buvo stabili“, – tikino chirurgas.
Blužnį šalino ne kartą
Teisėjas paklausė, ar duoti parodymai reiškia, kad jis mano padaręs viską, ką galėjo ir jokių klaidų gydymo metu neatliko.
„Neatsisakiau atsakomybės, kas įvyko operacijos metu. Kai kurių dalykų neįmanoma prognozuoti. Visi esame anatomiškai skirtingi. Eini į operaciją turėdamas planą, bet būna, kad tas planas keičiasi. Tai stresas. Pripažinsiu, antros operacijos metu man tai buvo netikėtas radinys. Esu turėjęs kontaktų su kasa. Ji yra labai ambicingas organas. Nereikia kartais net mechaniškai jos paliesti, kartais veiksmai toje zonoje jau verčia ją sureaguoti“, – gynėsi chirurgas.
Prokurorė paklausė, kiek kartų karjeroje gydytojui teko šalinti blužnį, jis atsakė, kad sudėtinių operacijų metu – apie 10 kartų.
„Šiemet esu šalinęs dukart blužnį po autoįvykių. Niekad nėra pavykę sustabdyti blužnies kraujavimo. Niekam, kaip žinau, nėra to pavykę padaryti. Bandė stabdyti klijais, bet viskas baigėsi blužnies pašalinimu“, – teigė jis.
Perklaustas, ar šalinant blužnį išties dažnai pažeidžiama kasa ir ar eina apsidrausti, kad nekiltų tie pažeidimai, kaltinamasis atsakė neigiamai: „Nėra priemonių, norint apsidrausti. Mikroskopinių pažeidimų akimis neįmanoma pastebėti.“
Kaltinamasis: „Tas žaibas man buvo kaip žaibas“
Nukentėjusysis pasiteiravo, ar po operacijos gydytojas buvo atėjęs į pooperacinę palatą. Šis atsakė teigiamai. Tačiau kodėl nėra įrašų?
„Įrašų nedarome“, – patikino chirurgas.
„Nuo ko mirė pacientė?“, – šviesiai tiesiai paklausė nukentėjusysis.
„Nevaldomo kasos uždegimo, kuris sąlygojo dauginių organų nepakankamumą. Žiauriai skaudu. Tas žaibas (žaibinė reakcija – aut. past.) man pačiam buvo kaip žaibas“, – nutilo chirurgas.
„Bet tas žaibas atsirado jums atlikus pažeidimus?“, – paklausė nukentėjusysis.
31-erius metus gydytoju dirbantis kaltinamasis neatsakė, tik susijaudino. Jam tokia patirtis – pirmoji.
„Supratau“, – reziumavo nukentėjusysis ir susigraudino.
Paklaustas, ką mano apie jam pareikštus civilinius ieškinius, kaltinamasis atsakė, kad neturi jokių komentarų. Pasak jo, žmonės turi teisę juos pareikšti.
Kadangi savo parodymuose kaltinamasis kalbėjo apie neišvengiamas pasekmes, galimas nenumatytas komplikacijas, „žaibą“, o pradžioje bylos proceso paklaustas, ar pripažįsta kaltę, ją pripažino, teisėjas liko nesupratęs ir pasiteiravo: tai pripažįsta kaltinamasis, kad padarė klaidą, pažeidė specialiąsias taisykles, neatliko ar netinkamai atliko savo pareigą? Juk kaltės pripažinimas – baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Prieš atsakydamas gydytojas kiek sutriko, o jo advokatas paprašė 5 minučių pertraukos.
„Žmogiškąja prasme prisiimu kaltę. O visa kita... Aš viską stengiausi išaiškinti savo kalboje. 31-erius metus operuoju pagal tą tvarką, tad ją žinau“, – po pertraukos atsakė kaltinamasis.
Kaltinamojo gynėjai numatę, jei jų ginamajam grėstų būti pripažintam kaltu, jie prašo teismo atleisti gydytoją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Yra numatę ir laiduotoją – Kauno klinikų Chirurgijos skyriaus vedėją. Iki šiol Ž.Saladžinskas yra baustas tik administracine tvarka dėl greičio viršijimo.
Gresia nelaisvė iki 8-erių metų
Chirurgas kaltinamas tuo, kad prieš storosios žarnos naviko, kuris, negana to, kaip paaiškėjo, buvo nepiktybinis, šalinimo operaciją 60-metį perkopusiai pacientei neatliko papildomų tyrimų, galėjusių patvirtinti diagnozę ir tikslią naviko buvimo vietą.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad atliekant operaciją, dėl gydytojo Ž.Saladžinsko neatsargių veiksmų buvo pažeista blužnis, kurią jis galiausiai nusprendė pašalinti. Šalinant blužnį neva buvo pažeista ir kasa. Pacientei atlikta dar viena skubi operacija, tačiau dėl išsivysčiusio ūmaus kasos uždegimo pacientė mirė jau kitą dieną.
Taip kaltinamasis dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, o už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taip pat jis kaltinamas ir neatsargiu gyvybės atėmimu, kurį atliko pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Už tai gydytojui gresia kalėjimas net iki 8-erių metų.
„Jis neatliko visų būtinų tyrimų, kurie yra numatyti pagal medicinos normas ir dėl to pati operacijos eiga nebuvo tokia sklandi ir pasekmės buvo žmogaus mirtis“, – žurnalistams anksčiau sakė kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Auksė Lipkevičienė.
Pasak prokurorės, tokios bylos kaip ši – retas atvejis baudžiamajame procese.
Nors pat kaltinamasis teigė pripažinęs savo kaltę nuo pat pradžių, mirusios moters artimieji tikino, kad su kaltinimu gydytojas sutiko tik surinkus visus įrodymus prieš jį, – iš pradžių net slėpė padarytus blužnies ir kasos pažeidimus, teigė visus veiksmus operacinėje atlikęs tinkamai.
„Skausminga labai, labai sunku. Visus tuos ketverius metus – neįsivaizduoju, kaip aš dar dirbu“, – po vieno iš posėdžių žurnalistams anksčiau yra sakęs medikas.
Pasak jo, atlikta operacija buvo sudėtinga, o moteriai išsivysčiusios komplikacijos – retos ir skaudžios, tačiau medicinos praktikoje pasitaiko.
Prašo priteisti 240 tūkst. eurų
Civilinį ieškinį yra pateikę trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas. Byloje pateiktas 13,5 tūkst. eurų turtinis civilinis ieškinys – jį sudaro laidojimo išlaidos, bei neturtinė žala, siekianti iš viso apie 240 tūkst. eurų. Nukentėjusieji tikino, kad jų artimosios mirtis buvo be galo netikėta, nes sveikatos problemų ji neturėjo, niekuo nesiskundė, buvo visiškai sveika.
Iš bylos medžiagos aišku, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne kartą, tačiau nukentėjusieji nenuleido rankų ir vis skųsdavo teisėsaugos atstovų sprendimus. Taip tyrimas gydytojo atžvilgiu ne kartą buvo atnaujinamas. Nukentėjusieji netgi patys inicijavo medicininės ekspertizės atlikimą.
Tai antra panaši byla pastaruoju metu, pernai kaltu dėl padarytos klaidos teisme pripažintas urologas Mindaugas Žiukas.
