Taip kovo mėnesį nutiko vienam 88-erių metų vilniečiui. Vos prieš porą dienų iš ligoninės grįžęs vyras vėl pasijuto blogai, norėjo pasiskambinti artimiesiems, bet jam niekaip nepavyko nei tą, nei kitą dieną.
Tik antrą dieną į jo pasiklydusį skambutį atsiliepė visai nepažįstama moteris iš Nemenčinės. Jos būta jautrios ir dėmesingos. Supratusi, kad garbaus amžiaus žmogui iš tiesų reikia medikų pagalbos, ji nedelsdama surinko numerį 112. Atsiliepusiai operatorei moteris nupasakojo situaciją, padiktavo žmogaus telefono numerį ir paprašė su juo susisiekti.
Nors tai ir ne visai atitiko atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisykles, Bendrojo pagalbos centro pareigūnė paskambino jai padiktuotu numeriu. Ne iš karto, tik į trečią skambutį atsiliepęs vyras silpnu balsu pasisakė negalintis atsikelti ir net judėti dėl jį kamuojančių didelių skausmų.
Informacija nedelsiant buvo perduota Greitosios medicinos pagalbos stočiai, o jos dispečerė, dar šiek tiek pakalbėjusi su vyru, išsiuntė pas jį greitosios medicinos pagalbos brigadą.
Tokiu būdu net ir pasiklydęs skambutis padėjo išsikviesti pagalbą. Svarbu, kad į jį atsiliepė geras ir neabejingas žmogus.
