Lietuvos apeliacinis teismas ketveriais metais sutrumpino laisvės atėmimo bausmę kauniečiui Aleksandrui Jegorovui, nužudžiusiam bejėgiškos būklės sunkiai sergančią savo motiną.
Kauno apygardos teismas gegužę buvo nusprendęs, kad 33 metų kaunietis turi kalėti 9 metus. Dabar teismas nusprendė, kad, atsižvelgus į ypatingas nusikaltimo aplinkybes, vyras turi kalėti 5 metus.
Žinomas šachmatininkas nuosprendį apskundė, prašydamas sušvelninti bausmę. Jaunas vyras savo kaltės neginčijo.
Nuteistojo ir jo advokatų skunduose rašoma, kad bylos atvejis yra išskirtinis teismų praktikoje.
„Tai nėra nužudymas, paskatintas žemų paskatų, noro pasipelnyti, atkeršyti, nuslėpti ką nors nuo teisingumo, juolab nėra nusikaltimas be jokio rimto preteksto. Iš vienos pusės, tai buvo atsakingo šeimos nario elgesys, o iš kitos – desperatiško, iškankinto ir pavargusio žmogaus elgesys – susikaupęs pervargimas, kurio niekaip nenuslopinsi, nebent apgaulingai slėpdamasis po alkoholiu ir jo tariamu atpalaidavimu“ , – rašoma nuteistojo ir jo advokato skunduose.
Apeliacinis teismas ketvirtadienį nuteistojo skundą patenkino. Jis atkreipė dėmesį, kad šioje byloje susiklosčiusią situaciją daugiausia nulėmė itin sunki moters sveikatos būklė.
Pasak teismo, situacija laikytina ypatinga, ne tipine nužudymo byloms, todėl į tai atsižvelgus galima švelninti bausmę.
Pasak teismo, situacija laikytina ypatinga, ne tipine nužudymo byloms, todėl į tai atsižvelgus galima švelninti bausmę.
Teisėjai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę: jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, ilgą laiką beveik iki pat sulaikymo dirbo, draugų, kaimynų ir buvusių darboviečių charakterizuojamas tik teigiamai.
Teismas mano, kad nuteistojo A.Jegorovo asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo, kad tikimybė, jog jis nusikals ateityje, yra itin maža, jis nėra toks pavojingas, jog jam turėtų būti skiriama griežta laisvės atėmimo bausmė.
„Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam sankcijoje numatytam terminui – aštuoneriems metams, itin neigiamai paveiktų jo turimus socialinius ryšius bei tolesnes resocializacijos galimybes. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei,
socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimas užtikrintas sumažinus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki švelnesnės, nei Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, laisvės atėmimo bausmės“, – rašoma teisėjų Viktoro Kažio, Valdimaro Bavėjano ir Aloyzo Kruopio nuosprendyje.
Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalis numato, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Kauno apygardos teismas skelbė, kad 9 metų bausmę skiria atsižvelgdamas, jog nusikaltimas buvo padarytas prieš sunkiai sergantį, garbaus amžiaus, bejėgiškos būklės šeimos narį, nesant rimto preteksto.
A.Jegorovas nuteistas už tai, kad 2017 metų birželio 8 dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nužudyti savo neįgalią, bejėgiškos būklės motiną, tyčia pagalve užspaudė jai kvėpavimo takus, dėl ko ši įvykio vietoje mirė.
Kaunietis savo kaltę prisipažino. Jis teigė, kad jo motina sirgo, nebevaikščiojo, sunkiai kalbėdavo, nebuvo visiškai sąmoninga. Dėl motinos gydymo ir slaugos atsirado sunkumų, tam buvo reikalingos ir didelės piniginės sąnaudos, kurių nepakako.
Darbą ir neįgalios motinos priežiūrą derinti sekėsi sunkiai. Kadangi turėjo materialinių problemų, negalėjo surasti, kur motiną paguldyti slaugai. Nebegalėdamas matyti, kaip ji kankinasi, ėmė galvoti apie jos nužudymą, planavo po to nusižudyti ir pats. Paskutinėmis dienomis iki nusikaltimo vartojo daug alkoholio.
A.Jegorovui sunkiai sekėsi suderinti darbą ir neįgalios motinos priežiūrą. Dėl to sutriko jo miegas, jis užmigdavo darbo metu. Vyrui kilo psichologinių problemų.
