Anksčiau neteistas, bet administracine tvarka baustas J.Zanevičius kaltintas neteisėtu specialios technikos įrengimu ar panaudojimu informacijai rinkti.
Ši, Lietuvos verslo rinkoje, rodos, neįprasta, istorija susiklostė 2021 metų kovo 18 dienos pavakarę.
Dirbdamas vienos Kaune veikiančios įmonės, prekiaujančios automobilių detalėmis, vadybininku, ir turėdamas tikslą rinkti informaciją darbdavės naudai, 2021 metų kovo 18 dieną apie 17.15 valandą J.Zanevičius atvyko į konkurentų įmonę, veikiančią Aleksote.
Atvykęs jis apsimetė klientu ir laikotarpyje nuo 17.15 iki 17.21 valandos neteisėtai įrengė specialią techniką, skirtą rinkti informaciją apie konkurentų įstaigą ar jos darbuotojus.
Įrangą jis paliko įjungtą (įrenginyje rasta SD atminties kortelė bei SIM kortelė) ir paslėptą po odine sofa, esančia įmonės patalpose, darbuotojams nematomoje vietoje.
Kaip byloje liudijo vienas įmonės darbuotojas, už pardavimus jie yra skatinami, už naujo darbuotojo atvedimą gauna 100 eurų. Nuo pelno, apyvartos yra mokami priedai, tad darbuotojai yra suinteresuoti surasti naujų klientų.
Atrado valytoja
Prabėgus maždaug 1,5 valandos po kaltinamojo apsilankymo, po sofa gulėjusį cigarečių pakelį su pasiklausymo įranga, valydama patalpas, skirtas parduotuvės klientams aptarnauti, užkliudė valytoja.
Atrastą pakelį ji atidavė parduotuvės, kurioje parduodamos automobilių kėbulų dalys, darbuotojui, į vidų nežiūrėjo.
Iš pradžių rastą įrenginį, kuris į pakelį buvo ne šiaip įdėtas, bet įklijuotas, parduotuvės darbuotojai palaikė išorine baterija. Įrenginys buvo panašus į seną mobilųjį telefoną „Motorola“.
Vėliau darbuotojai suprato, kad tai – pasiklausymo įranga, įrašinėjanti garsą ir galinti transliuoti tiesiogiai. Mirksėjo veikimą įrodantys indikatoriai.
Ne vienas tuomet iškėlė versiją, kad juos galbūt taip seka finansinių nusikaltimų tarnyba, VMI. O gal tai vagių veiksmai? Neatmesta ir konkurentų veiksmų galimybė (įmonė, kurios darbuotojas tuo metu buvo kaltinamasis, įvardijami kaip pagrindiniai konkurentai).
Kitą dieną įrenginys buvo perduotas policijai.
Įrenginys buvo panašus į seną mobilųjį telefoną „Motorola“.
Iškart sukėlė įtarimų
Teisme liudijęs nukentėjusios įmonės darbuotojas tikino, kad tą dieną vakarop į ofisą užsuko vos keli klientai.
Vienas jų keistai atrodė: juoda kuprinė, juoda skarelė, mūvėjo pirštines.
Elgėsi „klientas“ taip pat keistai: pasilenkęs prie sofos dešiniojo krašto kurį laiką kažko ieškojo, įtartinai maigė krepšį, nieko neišsitraukė. Tuomet pasiteiravo dėl vienos detalės ir pasišalino.
Kaip vėliau paaiškėjo, statėsi automobilį šis „klientas“ kitoje ofiso pusėje, nors jų aikštelė buvo beveik tuščia.
Liudytojas atpažino, kad tas keistas klientas buvo J.Zanevičius.
Jis negalėjo pasakyti, ar įmonei buvo padaryta kokia žala. Jo nuomone, paslėptu įrenginiu galėjo būti užfiksuota informacija apie tiekėjus, detalių kainas. Tuo konkurentai gali pasinaudoti savo naudai.
Darbuotojai ofise tiesiogiai kontaktuoja su klientais, šneka apie kainas, terminus, vyksta pardavimai. Pasakomi įmonės duomenys, iš karto išrašomos PVM sąskaitos-faktūros.
Pateikė istoriją apie sužadėtinės sekimą
Prasidėjo teisminis procesas – bylą pirmąja instancija nagrinėjo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, nurodė, kad įrenginį nusipirko tam, kad galėtų pasekti savo sužadėtinę. Kadangi planavo tuoktis, jam buvo kilę įtarimų.
J.Zanevičius tikino nežinojęs, kad įrenginį pametė parduotuvėje, į kurią neva užsuko pasidomėti dėl vienos automobilio detalės. Parduotuvėje, kurioje pats tuo metu dirbo, tos detalės nebuvo.
Įrenginį jis buvo įdėjęs į tuščią cigarečių pakelį, kadangi pats rūko. Taip slėpė, kad sužadėtinė neįtartų. Norėjo pasiklausyti, su kuo ji kalbasi, kai jo nėra, tačiau iki šio įvykio sužadėtinės pasiklausyti neva taip ir nepavyko, nes nemokėjo įranga tinkamai naudotis.
Kad į konkurentų parduotuvę užėjo su pirštinėmis ir su kauke, J.Zanevičius pasiteisino tuo, kad buvo žiema ir siautė COVID-19.
Kaip pasakojo J.Zanevičus, parduotuvėje atsisėdęs telefone jis ieškojo reikiamos detalės. Pasakius darbuotojui detalės kodą, išgirdo kainą. Tuomet paliko duomenis ir išėjo. Jokių veiksmų atsiklaupęs ant kelių tikino nedaręs, tiesiog sėdėjo ant kėdės.
Su kaltinimu J.Zanevičius nesutiko, prašė jį išteisinti. Anot jo, darant tokią veiką, įmonėje, kurioje dirba, įtakos jo atlyginimui tai neturėtų.
Jo versiją palaikė ir byloje liudijusi J.Zanevičiaus sutuoktinė (jie susituokė 2022 metų vasario 22 dieną). Moteris teigė, kad rastas įrenginys buvo skirtas jai sekti, nes sutuoktinis – pavydus žmogus. Tarp jų net buvo įvykęs šeimyninis konfliktas dėl reiškiamo kolegos dėmesio.
Įvardijo 10 tūkst. eurų žalą
Įmonės, kurioje buvo rastas pasiklausimo įrenginys, direktorius byloje pareiškė civilinį ieškinį 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Jis tikino, kad visi (dirba daugiau nei 30 žmonių) išsigando – tiek darbuotojai, tiek vadovai, manė, kad darbuojasi vagys, kažkas nori nutekinti informaciją.
Įmonei J.Zanevičiaus veiksmai neva kainavo didelį stresą, trumpam laikui buvo sutrikusi veikla, galbūt pakenkta ir įvaizdžiui, nes nežinia, ką kaltinamasis sužinojo.
Skyrė kelių tūkstančių eurų baudą
Išnagrinėjęs bylą Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Teismas pernai metų lapkričio 17 dieną priimtu nuosprendžiu paskyrė kaltu pripažintam J.Zanevičiui 2550 eurų dydžio baudą, kurią jis turės sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Taip pat teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad civilinis ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos – pasiklausymo renginio palikimo, civilinis ieškovas patyrė kokias nors neigiamas pasekmes.
Teismo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo pažeista bendrovės reputacija, sutrikdytas bendrovės darbas ar pabloginti darbo rezultatai. Nėra duomenų, kad bendrovės užsakymų tiekimas buvo sustabdytas, kad bendrovė kurį laiką neteikė užsakymų ar ženkliai sumažėjo pelnas ir kilo didžiulė rizika, jog bendrovės atsisakys partneriai, tad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 500 eurų.
Teismas pabrėžė, kad nusikalstama veika buvo padaryta įmonės administracinėse patalpose, kuriose buvo tik keli asmenys, ši veika greitai nutrūko, pašalinių asmenų (įmonės klientų, užsakovų ar pan.) nusikalstamos veikos vietoje nebuvo.
Be to, dėl aptarimo įvykio darbinių funkcijų vykdymą nutraukė tik keli bendrovėje dirbę asmenys, kurie nusprendė kviesti policiją ir laukė, kol ši atvyks. Kiti darbuotojai tuo metu savo pareigas atlikti galėjo.
Nuosprendį apskundė
Šis pernai lapkritį priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų apkaltinamasis nuosprendis buvo apskųstas.
Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, gavo du apeliacinius skundus – nuteistojo ir civilinio ieškovo advokato.
Nuteistasis prašo jį išteisinti, o civilinis ieškovas, nukentėjusioji įmonė, – pakeisti nuosprendį ir pilnai tenkinti civilinį ieškinį, tai yra, priteisti prašomą 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Sausio 11 dieną turėjęs įvykti pirmasis apeliacinis teismo posėdis buvo atidėtas.