Kaip anksčiau pranešė 15min, prieš savaitę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Užsieniečių registracijos centre kilo konfliktas tarp dviejų migrantų.
Probleminių negalima žymėti, nes tai sukeltų nelegalų pasipiktinimą – jiems tai yra papildoma etiketė. Mes neturim specialaus sektoriaus, kur laikytume vien tik pavojingus migrantus. Tai – dar viena problema.
Norėdamas įveikti gerokai jaunesnį marokietį, 51 metų amžiaus azerbaidžanietis griebėsi peilio. Po trumpų grumtynių 19 metų Maroko piliečiui prireikė skubios medikų pagalbos dėl durtinės žaizdos krūtinėje.
Suteikę pirmąją pagalbą medikai išleido jauną marokietį gydytis VSAT Užsieniečių registracijos centre. Tuo tarpu įtariamą Azerbaidžano pilietį policijos pareigūnai uždarė į areštinę.
15min aiškinosi, kokie pavojai tyko už grotų gyvenančių migrantų, ir susisiekė su Užsieniečių registracijos centrui vadovaujančiu Aleksandru Kislovu.
„Spalvinga asmenybė“
Kaip tarp dviejų migrantų kilo kruvinas konfliktas, dėl kurio jaunas marokietis atsidūrė ligoninėje? Pasak URC vadovo A.Kislovo, iš dalies tai lėmė pačių migrantų praeitis.
„Azerbaidžanietis 1997 metais gavo leidimą gyventi Lietuvoje, o 2003 metais buvo nuteistas už nusikaltimus, iš kurių vienas – žmogžudystė. Ištrūkęs į laisvę negavo Lietuvoje gyventi reikalingų dokumentų, todėl iškart po kalėjimo atsidūrė URC. Spalvinga asmenybė“, – sakė A.Kislovas.
Devyniolikos metų amžiaus marokietis kriminaline patirtimi gerokai nusileidžia jį padūrusiam azerbaidžaniečiui, tačiau nusikalstamas pasaulis jam taip pat nėra svetimas.
„Marokietis buvo sulaikytas su narkotikais Lietuvoje. Tuomet paaiškėjo, jog jis taip pat neturi reikiamų dokumentų. Jis vis prisistatinėjo Libano, vėliau ir Alžyro piliečiu. Galiausiai prisipažino, jog atvyko iš Danijos. Turėjom duomenų, kad ten tokiu vardu yra buvęs prieglobsčio prašytoju. Abu jie artimiausiu metu turėjo būti deportuoti į kilmės šalį“, – sakė URC vadovas.
Specialaus sektoriaus nėra
Pirminiais duomenimis, liepos 18 dieną konfliktas tarp migrantų kilo pokalbio metu, kai marokietis parinko netinkamą kalėjimo žargono žodį apibūdinti savo pašnekovą iš Azerbaidžano.
Pastarasis supykęs nuėjo į virtuvę ir pagriebė virtuvinį peilį. Peilio dūris buvo profesionalus: po pažastimi, tarp šonkaulių – ten, kur yra žmogaus širdis. A.Kislovas neabejoja, jog azerbaidžanietis turėjo vieną tikslą – nužudyti jauną marokietį.
URC vadovas svarsto, kad tik dėl virtuvinio peilio bukumo už žmogžudystę Lukiškėse kalėjusiam migrantui nepavyko įgyvendinti savo sumanymo – marokietis atsipirko durtine žaizda.
Stengiamės žmones su kriminaline praeitimi stebėti. Juos taip pat prižiūri socialinė darbuotoja ir psichologė, tačiau mes nesame perauklėjimo įstaiga ir tokios funkcijos neatliekame.
„Probleminių negalima žymėti, nes tai sukeltų nelegalų pasipiktinimą – jiems tai yra papildoma etiketė. Mes neturim specialaus sektoriaus, kur laikytume vien tik pavojingus migrantus. Tai – dar viena problema“, – pripažino A.Kislovas.
Jokių metalo detektorių
Iš viso Pabradėje gyvena 86 migrantai, tarp kurių yra 32 nelegalūs migrantai bei 54 prieglobsčio ieškotojai. Tiesa, ne visi migrantai, paprašę prieglobsčio Lietuvoje, tai daro nuoširdžiai.
„Kartais žmonės iš tikrųjų pameta pasus, bet per 15 darbo metų man pasitaikė vos vienas kitas toks atvejis. Dažniausiai šie žmonės keliauja Europoje nelegaliai ir jų laukiančios pasekmės jiems yra žinomos. Dauguma nelegalų prašo prieglobsčio, kad išvengtų sulaikymo, nes jų judėjimo laisvė apribota – vis dėlto tai yra administracinis areštas. Nors jų režimas yra ne kamerinis, o sektorinis“, – sakė A.Kislovas.
Tai reiškia, kad sulaikyti ar ne Užsieniečių registracijos centre gyvenantys migrantai gali jaustis gana laisvai: jie turi televizorius ir poilsio zonas, turi virdulį ir šaldytuvus, todėl gali pasigaminti greitai ruošiamo maisto, taip pat triskart per savaitę gali lankytis sporto salėje.
Taip pat į sektorius iš valgyklos ar kitur grįžtantys migrantai nėra tikrinami metalo detektoriais, todėl juos prižiūrintys pasieniečiai nė nežino, kokie draudžiami daiktai gali atsidurti jų rankose.
Tuo tarpu policijos areštinėse administracinį areštą atliekantys asmenys negali turėti jokių aštriabriaunių ar smailių daiktų ir skutimosi priemonių. Ką jau kalbėti apie peilius, kurių URC areštantai gali griebtis ir jais spręsti tarpusavio konfliktus.
Atsiranda trintis
Kitąmet URC skaičiuos antrą savo gyvavimo dešimtmetį. Per visą gyvavimo laiką centre buvo priimta šimtai migrantų iš 73 skirtingų valstybių, skirtingų kultūrų ir skirtingų religijų.
Tačiau visus juos vienija vienintelis dalykas – nenoras grįžti į kilmės valstybę, todėl natūralu, kad centre jaučiama įtampa. Dėl kultūrinių skirtumų ir streso atsiranda trintis tarp migrantų.
O ką daro pasieniečiai, kad užkirstų kelią galimiems kraujo praliejimams?
„Stengiamės žmones su kriminaline praeitimi stebėti. Juos taip pat prižiūri socialinė darbuotoja ir psichologė, tačiau mes nesame perauklėjimo įstaiga ir tokios funkcijos neatliekame“, – sakė A.Kislovas.
Vienintelė motyvacija migrantams nekelti problemų – maksimalus sulaikymo terminas.
Jei per aštuoniolika mėnesių nepavyksta išaiškinti jų tapatybės ir jie nekelia rūpesčių, migrantams atsiveria Pabradėje esančio centro durys. Kitaip tariant, jie gauna leidimą gyventi Lietuvoje.
„Per pastaruosius porą metų Lietuvoje taip liko apie 20 asmenų, kurių asmenybės nepavyko nustatyti per maksimalų sulaikymo terminą“, – 15min sakė VSAT Užsieniečių registracijos centrui vadovaujantis Aleksandras Kislovas.
