Byloje nustatyta, kad M. B. laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2013 m. neteisėtai, neturėdama leidimo vertėsi finansine veikla, neįregistravusi individualios veiklos, siekdama ekonominės naudos, neteisėtai, versliškai teikė fiziniams asmenims paskolas. Ji pagal sudarytas rašytines sutartis, kuriose neišskirtas palūkanų mokėjimas, tačiau nurodoma skolinama suma kartu su iš anksto apskaičiuotomis palūkanomis, taip pat pagal vekselius ir žodines sutartis, įvairiomis sumomis, nuo pusantro tūkstančio iki daugiau kaip 72 tūkstančių eurų suteikė ne mažiau kaip 21 paskolą iš viso už daugiau kaip 274 tūkstančius eurų ne mažiau nei 15 fizinių asmenų. Taip ji tyčia sistemingai versliškai vertėsi neteisėta draudžiama individualia daugkartinio pinigų skolinimo fiziniams asmenims finansine veikla.
M. B. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir teigė skolindavusi žmonėms pinigus norėdama jiems padėti ir už paskolintus pinigus negaudavo jokio atlygio.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad M. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką – versliškai ėmėsi finansinės veiklos, neturėdama šiai veiklai licencijos (leidimo), neįregistravusi individualios veiklos užsiėmė finansine veikla – pagal sudarytas rašytines sutartis, kuriose neišskirtas palūkanų mokėjimas, tačiau nurodoma skolinama suma kartu su iš anksto apskaičiuotomis palūkanomis, taip pat pagal vekselius ir žodines sutartis, įvairiomis sumomis suteikė fiziniams asmenims paskolas ir gavo iš šios veiklos nenustatytą pajamų dydį, kurių nedeklaravo ir mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjo.
Teismo vertinimu, moters žodžius apie geranorišką pagalba žmonėms skolinant pinigus paneigia liudytojų parodymai, sudarytos paskolos sutartys ir teismų sprendimai civilinėse bylose iš kurių matyti, kad M.B. siekdavo ne tik atgauti skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas bet ir reikalaudavo palūkanų pagal įstatymą. Šios palūkanos nors ir laikomos kompensacinio pobūdžio už naudojimąsi pinigais, tačiau teismo vertinimu kai paskolos skolinamos sistemingai itin trumpiems terminams, suvokiant, kad skolininkas negalės jų savalaikiai gražinti tai net ir kompensacinės palūkanos, ar išieškojimo nukreipimas į hipoteka įkeista nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu duoda pelno kreditoriui. Siekiant apsaugoti fizinių asmenų interesus tai turbūt esminė priežastis kodėl tokiai veiklai reikalingas leidimas ir kontrolė, o šiuo atveju M.B. veikė be leidimo (licencijos) ir atitinkamai todėl išvengdavo kontroliuojančių įstaigų dėmesio.
Vadovaujantis BK 36 straipsniu, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. Tai yra teismo teisė, todėl teismas remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikaltimą pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo jo valios ir sąmonės.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas pripažino, jog M. B. dėl nustatytų aplinkybių tapo nebepavojinga, ji yra senyvo amžiaus, serga sunkiomis ligomis, skolinimo veiklos nebevykdo nuo 2013 m., todėl pripažintina, kad dėl esamos sveikatos būklės kaltinamoji naujų teisės pažeidimų tikėtina nepadarys. Todėl teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumo laipsnį, moters asmenybę, jos sveikatos būklę, padarė išvadą, jog moteriai tapus nepavojinga, ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla dėl padarytos nusikalstamos veikos nutraukta.
Teismo nuosprendį galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui.
