Pagrindinė priežastis fiktyviai susituokti – galimybė dirbti Lietuvoje be apribojimų, laisvai keliauti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybėse. Lietuvos Respublikos piliečių pagrindinis motyvas – finansinė nauda.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime teigiama, kad šiuo metu Kauno mieste ir rajone gyvenamąją vietą yra deklaravę 205 užsieniečiai, kuriems leidimas gyventi išduotas šeimos susijungimo pagrindu.
Migracijos skyriaus pareigūnai nuolat vykdo patikrinimus dėl galimai fiktyvių santuokų išaiškinimo. Nuo šių metų vasario 10 d. iki gegužės 2 d. Migracijos skyriaus pareigūnai atliko patikrinimus dėl 35 užsieniečių sudarytų santuokų.
Vertinant galimai fiktyviai sudarytą santuoką, atliekami patikrinimai pagal sutuoktinių deklaruotas gyvenamąsias vietas, vykdomos sutuoktinių, sutuoktinių giminaičių, kaimynų apklausos bei renkama kita informacija.
Surinkus pakankamai duomenų įrodančių, kad sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro šeimyninio gyvenimo, yra nutraukę šeimyninius ryšius arba išvykę iš Lietuvos, jau 6 užsieniečių (Turkijos, Uzbekistano, Rusijos, Afganistano, Ukrainos piliečių) dokumentai pateikti Migracijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos dėl leidimo gyventi panaikinimo. Trims užsieniečiams sprendimai panaikinti leidimą gyventi jau priimti, kitų užsieniečių atvejai dar nagrinėjami.
Dažniausiai patikrinimų metu nustatoma, kad užsieniečiai, gavę leidimą gyventi, Lietuvą traktuoja kaip „tranzitinę stotelę“. Pagrindinis tikslas – apsigyventi kitoje Europos Sąjungos valstybėje.
Retai kuris iš sutuoktinių, sudarydamas fiktyvią santuoką, pamąsto apie šio sandorio pasekmes: turtinių santykių ir prievolių atsiradimas, atsakant sutuoktinių turtu, sudėtinga ištuokos procedūra ir t. t. Migracijos skyriaus darbuotojai žino ne vieną atvejį, kai „paliktos“ sutuoktinės ieško buvusių „mylimųjų“, kadangi neturi jokių kontaktų, nežino gyvenamosios vietos adreso, buvimo vietos, nepažįsta jų šeimos ir panašiai, dėl ko negali pradėti skyrybų procedūros, o dažnai neturi ir lėšų skyrybų procesui.
Ukrainos piliečiui S.Z panaikinus leidimą gyventi, santuoka liko galiojanti. S.Z. sutuoktinė, Lietuvos Respublikos pilietė V.P., suvokusi kokią klaidą padarė ir neturėdama lėšų paprašė Migracijos skyriaus pareigūnų pagalbos.
Informacija dėl santuokos pripažinimo negaliojančia buvo perduota Kauno apylinkės prokuratūrai, kur parengtas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, ginant viešąjį interesą.
