Pacientų apgaudinėjimu bei sukčiavimu šioje byloje kaltinti du P.Mažylio gimdymo namų gydytojai – Virgilijus Dimša ir Jelena Čiučiulkienė.
Kaltinimus dėl pinigų už nemokamas nuskausminimo procedūras reikalavimo buvo pareiškę keturi nukentėjusieji. Tačiau liepos 18 dieną išgirdę teismo verdiktą, jie liko it musę kandę.
Išteisinti, nes veiksmai – ne tęstinio pobūdžio
Kauno apylinkės teismas liepą išteisino gydytojus, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nukentėjusiųjų ieškiniai palikti nenagrinėti.
Pasak nuosprendį skelbusio teisėjo, kaltinamųjų veiksmai nebuvo tęstinio pobūdžio, jie buvo pavieniai, dėl kai kurių epizodų suėję ir senaties terminai.
Kaltinamųjų neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu galėtų būti vertinami kaip užtraukiantys ne baudžiamąją, bet administracinę atsakomybę.
„Kaltinamųjų neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu galėtų būti vertinami kaip užtraukiantys ne baudžiamąją, bet administracinę atsakomybę, ir vertintini kaip du administraciniai nusižengimai, padaryti skirtingu laiku, prieš skirtingus asmenis ir nesant vieningos tyčios“, – liepą sakė bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis.
Įstatymas numato, kad nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę. Šiuo atveju apgaule įgyto turto vertė – 80 eurų – nepakankama baudžiamajai atsakomybei kelti, kadangi neviršija 3 MGL (veikos padarymo metu 37,66x3 = 112,98 eurų), t.y. tokia veika laikoma administraciniu nusižengimu – vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnis).
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad abu medikai atliko šią skausmo malšinimo procedūrą ir pinigus iš pacienčių paėmė, tačiau jie buvo kaltinami tęstinės veikos padarymu, kuri liko neįrodyta teisme.
Prokuratūra prašė pripažinti medikus kaltais ir skirti baudą. Už tokios nusikalstamos veikos padarymą grėsė vidutiniškai 75 MGL (3 750 eurų) dydžio bauda.
„Teismas paminėjo, kad dėl trijų epizodų jau yra suėjęs dvejų metų senaties terminas. Dėl vieno J.Čiučiulkienės galimai padaryto epizodo – dar ne. Jei nuosprendis įsiteisėja toks, koks yra dabar paskelbtas, medžiaga bus perduota įvertinimui administracine tvarka. Jei prokuratūra neskųs teismo verdikto, V.Dimša bus išvengęs ir administracinės atsakomybės“, – liepos 18 d. paaiškino prokuroras.
Apskundė abu kaltinamieji
Kauno apylinkės teismo verdiktą apskundė abu kaltinamieji. Trečiadienį vykusiame pirmajame apeliaciniame teismo posėdyje jie nepasirodė. Jiems atstovavo advokatai.
J.Čiučiulkienė apeliaciniu skundu prašo naujai atlikti byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 18 d. nuosprendyje išdėstytų motyvų, konstatuojančių jos veikų padarymą, pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą konstatuojamąją išvadą dėl jos veikų padarymo, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Taip pat ji prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžio dalį, kuria nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją (nuorašą) kartu su reikiamų bylos medžiagos dokumentų patvirtintomis kopijomis perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo, numatyto to paties kodekso 108 straipsnyje, teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, nesant tokios veikos padarymo.
V.Dimša apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį baudžiamosios bylos dalyje ir pašalinti iš nuosprendžio motyvus, kuriuose nurodoma, jog V.Dimša, panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą turtą – pinigus (iš viso – 160 eurų) ir jo nepripažinimas nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių, taip pat neigimas padarius nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybinė pozicija ir siekis išvengti atsakomybės.
Abu nuteistieji tikina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas, o kaltinamasis aktas – surašytas, atmestinai, kreipiant dėmesį tik į nukentėjusiųjų parodymus. Bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme neva nebuvo atsižvelgta į liudytojų ar pačių kaltinamųjų parodymus. Priimant nuosprendį, padarytos klaidingos, nepagrįstos ir neteisėtos išvados.
V.Dimša praeityje jau yra teistas – už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu.
Ėmė skųstis pacientai
Kaltinamieji anesteziologai prieš teismą stojo po pacienčių ir jų vyrų skundų dėl neteisėto pinigų ėmimo už skausmo malšinimo procedūras gimdymo metu.
Nukentėjusiųjų tvirtinimu, jiems buvo meluojama, kad epidūrinės nejautros paslauga yra mokama. Kai kurių pacientų pinigų paprašyta netgi dar gulint gimdyvei gimdykloje. P.Mažylio gimdymo namų anesteziologai kurį laiką naudojosi viena jautriausių ir pažeidžiamiausių akimirkų šeimų gyvenimuose, tad net nesusimąstydami daugelis tėvelių pinigus sumokėdavo. Atsipeikėdavo tik negavę čekių.
Teisėsaugos duomenimis, nuo medikų nukentėjo mažiausiai keturios šeimos, davusios po 80 eurų. Pinigai buvo paimami iš gimdyvių vyrų ar iš pačių gimdyvių.
Savo kaltę abu kaltinami medikai neigė. Jie iki šiol dirba P.Mažylio gimdymo namuose. Kaip kilus skandalui tikino tuometis įstaigos vadovas, pasirinkimo nėra – anesteziologų rinkoje labai trūksta.
Skandalo pradžia
15min primena, kad skandalas kilo po to, kai vienos 2016 m. spalio mėnesį P.Mažylio gimdymo namuose kūdikio susilaukusios moters anesteziologai paprašė susimokėti 80 eurų už epidūrinę nejautrą. Gimdyvės sugyventiniui pareikalavus čekio, jis jam nebuvo duotas. Tuomet vyras kreipėsi į 15min, o istorijai nuvilnijus plačiai, į redakciją ėmė plūsti kitų su tokia pat situacija susidūrusių moterų laiškai. Ne viena jų nutarė kreiptis ir į teisėsaugą.
Jos viena per kitą ėmė pasakoti, jog jau daug metų gydytojams „į kišenę“ mokėjo už procedūrą, kuri yra nemokama. Už ją gydymo įstaigai sumoka Valstybinės ligonių kasos. Tai sukėlė įtarimų, jog gimdymo namuose neteisėtai renkami pinigai.
Peržiūrėjus mokamų paslaugų žurnalą P.Mažylio gimdymo namuose, 2016 metais mokama epidūrinės nejautros paslauga buvo taikyta tik dviem atvejais. O neoficialiai susimokėjusių už šią paslaugą – ne viena dešimtis.
2016 metų lapkričio 7 d. tyrimo dėl kyšininkavimo ėmėsi STT, gavusi 8 asmenų pareiškimus dėl galimo VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialo gydytojų kyšininkavimo taikant epidūrinę gimdymo skausmo malšinimo procedūrą gimdyvėms. Pranešimai apie įtarimus dėl kyšininkavimo iš viso buvo įteikti keturiems P.Mažylio gimdymo namų gydytojams.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai įtarti, kad gydytojai už šią procedūrą iš gimdyvių ar jų artimųjų reikalavo tam tikros pinigų sumos, nurodydami, jog ši paslauga yra mokama, nors ji, kaip vėliau nustatė pareigūnai, buvo apmokėta Teritorinės ligonių kasos lėšomis. Nustačius šias aplinkybes, nusikalstamos veikos dėl kyšininkavimo buvo perkvalifikuotos į sukčiavimą.
Kadangi baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla, jei įgyto turto vertė viršija 3 MGL (114 Eur), dviejų gydytojų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir surinkta medžiaga perduota policijai dėl administracinės atsakomybės taikymo šiems asmenims.
Kyšininkavimo skandalo klampinami Kauno P.Mažylio gimdymo namai netrukus liko be vadovo – nuo pernai metų sausio 31 d. iš šių pareigų pasitraukė Eugenijus Valasevičius.
