Šiaulių apygardos teismo psichologė Vaida Šarauskienė teigia, kad teismo psichologo darbas yra padėti vaikui apklausose, kad apklausa būtų atlikta kvalifikuotai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teisėjai surinktų patikimus duomenis.
„Taip pat jo darbas yra užmegzti ryšį su vaiku, paruošti vaiką prieš apklausą, padėti vaikui teisminiame procese jaustis saugiai. [...] Psichologas išaiškina vaikui esmines taisykles, kad reikia sakyti tiesą, ką reikia daryti, jeigu nežinai atsakymo, nesupranti užduodamo klausimo, dėl kokių priežasčių kartais atsitinka taip, kad kai kurie klausimai kartojasi“, – sako V.Šarauskienė.
Taip pat, pasakoja V.Šarauskienė, nepilnamečių apklausos gali būti vykdomos tik specialiai tam skirtose patalpose, kuriose vaikams sukuriama jauki atmosfera: „Tai specializuoti apklausos kambariai. Juos vaikams stengiamės įrengti kuo jaukiau, kad jie jaustųsi tarsi namie. Stengiamės, kad nebūtų kažkokių pašalinių trikdžių, pašalinių daiktų, kad kambaryje būtų pieštukų, su kuriais vaikas galėtų papiešti, paspalvinti, knygelių, žaisliukų.“
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė A.Banevičienė nurodo, kad šiuo metu tarnybos administruojame sąraše įtraukti 78 psichologai, kurie gali dalyvauti teismo apklausoje. Vėliau šis skaičius turėtų didėti.
„Iki liepos mėnesio galo bus daugiau kaip 100 psichologų, iki metų galo – ne mažiau kaip 140. Priežastis, kodėl dabar nėra 140 psichologų, yra ta, kad kai kurie turi praeiti specialius kursus“, – sako A.Banevičienė.
Jos aiškinimu, norint dalyvauti apklausose būtinas teisės psichologijos magistro laipsnis arba būtina praeiti specialius kursus: „Dabar psichologai yra įvairių sričių, todėl jiems reikia įgyti žinių, gebėjimų, kaip dirbti baudžiamosiose bylose.“
Vis dėlto V.Šarauskienė pastebi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos psichologų kompetencija kelia nerimą. Jos teigimu, teismo psichologai abejoja, ar kitų sričių psichologai, per trumpą laiką praėję kursus, gali įgyti reikiamą kompetenciją.
„Kyla klausimų, ar tikrai jie, išklausę, tarkime, tris ar kiek dienų trukusius mokymus, taps tais kvalifikuotais specialistais, ar jie turės motyvacijos ruoštis tai bylai. Pasiruošti bylai yra tikrai didelis iššūkis“, – akcentuoja V.Šarauskienė.
A.Banevičienė pabrėžia, kad dėl to jaudintis nereikėtų, nes jau dabar netrūkstą reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų: „Gauname atsiliepimus iš psichologų, kad jie jau buvo kviesti į apklausas praktiškai visose Lietuvos teritorijose. Viena tų bylų – rezonansinė byla, kai žuvo 13-metis dėl padaryto nusikaltimo. Šioje byloje psichologai taip pat dalyvavo apklausiant liudininkus ir susijusius asmenis“, – sako A.Banevičienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad minėtoje byloje nepilnametį liudininką privalu apklausti su psichologu, tačiau kaltinamieji, kurie taip pat yra nepilnamečiai su psichologu gali būti apklausiami, jeigu atsakingi pareigūnai mano, kad tai būtina.
„Įtariamųjų atveju apklausa vyktų su psichologu, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas manytų, kad reikia. Bet ten dalyvauja ir liudytojas, kuris buvo tokio paties amžiaus kaip ir žuvęs trylikametis. Jis patenka į tą grupę [iki 14 metų amžiaus], kurios apklausose psichologas turi dalyvauti“, – aiškina A.Banevičienė.
Nuo liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba privalo sudaryti ir administruoti sąrašą psichologų, galinčių dalyvauti apklausiant nepilnametį.
Ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuratūra ir teismai nuo liepos 1 d. privalo pasirinkti psichologus, kuriuos kviečia į apklausas, kai apklausiami nepilnamečiai asmenys.
A.Banevičienės tvirtinimu, valstybės teisinė pagalba garantuojama visiems žmonėms. Daliai jų pagalba suteikiama nemokamai. Žmogus gali gauti 100 proc. valstybės finansuojamą pagalbą, jeigu jo pajamos per metus neviršija 4 tūkst. eurų (pridedant po 1500 eurų už kiekvieną išlaikytinį).
Pagalbą, kurios 50 proc. išlaidų padengia valstybė, gali gauti žmonės, kurių pajamos per metus neviršija 6 tūkst. eurų (pridedant po 2200 eurų už kiekvieną išlaikytinį).
Pajamų lygiai kasmet didinami, todėl, pastebi A.Banevičienė, gali būti, kad ateityje dar daugiau žmonių gaus tą teisinę pagalbą.
Remiantis praėjusių metų statistika, nuo įvairių nusikaltimų nukentėjo maždaug 3 tūkst. vaikų.
