Vien tai, kad buvusiai teisėjai ir parlamentarei už akių yra pareikšta dešimt skirtingų kaltinimų, skamba grėsmingai.
Apie tai, kuris iš jų yra rimčiausias ir kas įtariamajai galėtų grėsti, 15min pasiteiravo N.Venckienės bylas, sujungtas į vieną didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuruojančio prokuroro.
„Jei klausiate pagal numatytą sankciją, sunkiausias įtarimas yra dėl piktnaudžiavimo“, – paaiškino Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareigūnas Darius Jakutis.
Kaip jau skelbė 15min, N.Venckienei už akių yra pareikšti įtarimai pagal 7 skirtingus Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnius, iš viso ji įtariama dėl 10 nusikalstamų veikų.
Prokuroro D.Jakučio minėtas piktnaudžiavimas yra apibrėžiamas BK 228-ojo straipsnio punktuose:
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų. Net jei teismas pripažįsta asmenį kaltu skirdamas laisvės atėmimą, nuosprendžiu tokios bausmės vykdymas gali būti atidėtas.
Be piktnaudžiavimo, N.Venckienei mestų įtarimų sąraše yra ir kitų nusikalstamų veikų, kurios daugiausiai susijusios su teismo sprendimo grąžinti globotą mažametę jos biologinei motinai nevykdymu. Tai nepagarba teismui, trukdymas antstolei atlikti savo pareigas, pasipriešinimas policijos pareigūnams, nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, už šias veikas gali būti skirtas kelerių metų laisvės atėmimas, tačiau kartais užtenka ir laisvės apribojimų arba tik piniginių baudų. Kai asmuo teisiamas iškart dėl daugelio nusikaltimų, galutinė bausmė paprastai lieka ta, kuri skiriama už didžiausią teisinę nuodėmę.
Prokuroras D.Jakutis 15min informavo, kad ikiteisminis tyrimas N.Venckienės atžvilgiu šiuo metu formaliai dar yra tęsiamas. „Nebuvo galimybės jo užbaigti, kol nebuvo pačios įtariamosios“, – sakė pašnekovas.
Kaip žinoma, didysis pedofilijos skandalas ir su tuo susiję teisėsaugos tyrimai dažnai būdavo vadinami „byla-žudike.“
Sudėtingi ir iki šiol mįslingi įvykiai nusinešė ne tik paties D.Kedžio, bet ir po mirties išteisinto Andriaus Ūso, taip pat Violetos Naruševičienės, Jono Furmanavičiaus, Vaido Milinio gyvybes. Teisėsaugos duomenimis, bent jau teisėją J.Furmanavičių ir L.Stankūnaitės seserį V.Naruševičienę nužudė D.Kedys. Anksčiau ar vėliau tikimasi išsiaiškinti, koks buvo ir D.Kedžio sesers N.Venckienės vaidmuo visuose su pedofilijos skandalu susijusiuose įvykiuose.
Suprasti akimirksniu
- Neringa Venckienė (gim. 1971 m. gegužės 21 d. Kaune) išgarsėjo kaip sesuo Drąsiaus Kedžio, dar 2008 m. pradėjusio kovą prieš įsivaizduojamą pedofilų klaną. D.Kedys (gim. 1972 m.) nuo pat pradžių turėjo užnugarį – patyrusią teisininkę seserį, kuri 2007–2012 m. dirbo Kauno apygardos teismo teisėja, o po brolio mirties tęsė esą jo pradėtą kovos prieš pedofilų klaną misiją.
- 2008 m. rudenį teisėsaugą pasiekė pirmieji D.Kedžio vardu rašyti skundai, kad jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametė dukra buvo tvirkinama.
- 2009 m. rugpjūtį D.Kedys sukėlė visuotinį skandalą, kai paviešino buitinių savo dukters apklausų vaizdo medžiagą ir viešai apkaltino pedofilija būrį konkrečių žmonių.Kaip galimus mergaitės skriaudikus D.Kedys įvardijo Kauno politiką ir verslininką Andrių Ūsą, Kauno apygardos teisėją Joną Furmanavičių ir vyrą, vardu Aidas. D.Kedys taip pat tvirtino, kad pedofilams galėjo talkinti jo buvusi draugė ir vaiko motina L.Stankūnaitė bei jos sesuo V.Naruševičienė.
- 2009 metų spalio 5 dieną Kaune buvo nušautas teisėjas J.Furmanavičius ir D.Kedžio vaiko motinos sesuo V.Naruševičienė. D.Kedį policija įvardijo kaip pagrindinį įtariamąjį. Tuometė Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė nuo pat skandalo pradžios mūru stojo už brolį, vis kartodama, kad Drąsiaus vaikas, o vėliau ir jis pats tapo pedofilų klano auka. N.Venckienė, kaip D.Kedžio sesuo, buvo išsireikalavusi teisės laikinai globoti jo mergaitę.
- 2010 m. balandžio 20 d. D.Kedys prie Kauno marių rastas negyvas. Jo sesuo N.Venckienė propagavo versiją, kad brolis nužudytas, siekiant apsaugoti menamo pedofilų klano paslaptis. 2011 m. vyko velionių D.Kedžio ir A.Ūso pomirtinių kovų tęsiniai, kurių epicentre išliko mažametė.
- 2011 m. gruodžio 16-ą dieną Kėdainių rajono apylinkės teismas buvo nurodęs iki gruodžio 30-osios dukrą grąžinti L.Stankūnaitei, tačiau sprendimo N.Venckienė neįvykdė.
- 2012 m. gegužės 17-ąją, naudodami ir fizinės prievartos priemonės, pareigūnai iš globėjos N.Venckienės namų Klonio gatvėje mažametę paėmė ir perdavė jos biologinei motinai L.Stankūnaitei. Po šių dramatiškų įvykių N.Venckienė pareiškė, kad valstybę valdo išgamos, o teismo sprendimo vykdytojus vadino šunimis.
- Tais pačiais 2012 metais N.Venckienė virto įtariamąja baudžiamosiose bylose. N.Venckienė 2012 m. vasarą pranešė apsisprendusi trauktis iš teisėjų korpuso. Taip pat ji pranešė apsisprendusi dalyvauti spalį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, kurie N.Venckienei ir jos suburtam „Drąsos keliui“ buvo sėkmingi.
- 2013 m. pedofilos skandalas galutinai subliūško, o balandžio 9 d. Seimas nusprendė panaikinti „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnės N.Venckienės teisinę neliečiamybę. Netrukus D.Kedžio sesuo pasislėpė užsienyje ir darbe nesirodė. Seime jai inicijuota ir įvykdyta apkalta.
- 2014 m. spalį Kauno apylinkės teismas skyrė įvairiomis nusikalstamomis veikomis įtariamai N.Venckienei kardomąją priemonę – suėmimą. Už akių skirdamas griežčiausią kardomąją priemonę teismas įvertino tai, kad D.Kedžio sesers nusikaltimai galėjo būti įvykdyti 2010 metais kartu su kitu asmeniu suburiant organizuotą grupę.
- 2017 metų spalį generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sakė, kad dar 2015 m. buvo gautas patvirtinimas iš JAV dėl priimto N.Venckienės ekstradicijos prašymo.
- 2018 m. vasario 22 d. Generalinė prokuratūra pranešė, kad pagal Lietuvos pateiktą prašymą Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas įtariamosios N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas. Ekstradicijos procedūros metu bėglei taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
„Negalime spėlioti, kokia bus galutinė Neringos Venckienė byla, nes ji dar nebaigta“, – siūlė suprasti prokuroras D.Jakutis.
Pareigūnas užtikrintai pasakė tik tai, kad N.Venckienei tikrai neteks sėsti į teisiamųjų suolą kartu su dešimčia asmenų, kurie dar 2016 m. pradžioje Šiaulių apygardos teisme buvo įvardinti kaip būtent N.Venckienės suburta grupuotė. Prieš Šiaulių teismą dėl mirusiojo atminimo niekinimo, privačios informacijos rinkimo, šmeižto ir net grasinimų nužudyti teko stoti Audronei Skučienei, Andrejui Lobovui, Renaldui Ščiglinskui ir kitiems. Tačiau pati N.Venckienė iš šios bylos buvo eliminuota, siekiant nestabdyti proceso tol, kol bėglė buvo beviltiškai ieškoma.
Iš oficialių N.Venckienei adresuotų įtarimų buvo sąmoningai išmestas vienas, skambėjęs itin grėsmingai, tačiau galėjęs tapti kliūtimi jos ekstradicijai iš JAV.
Pačios N.Venckienės bylos, kaip minėta, taip pat siekiant optimizuoti teisinį procesą, buvo sujungtos į vieną platų tyrimą.
Būtent tuo pagrindu Lietuvos prokuratūra kreipėsi į JAV teisėsaugą, prašydama iš pradžių surasti, o vėliau ir perduoti į gimtinę pasislėpusią įtariamąją. Beje, iš oficialių N.Venckienei adresuotų įtarimų buvo sąmoningai išmestas vienas, skambėjęs itin grėsmingai: tai vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Mat Jungtinės Valstijos niekuomet neišduoda kitoms šalims įtariamųjų, jei jie persekiojami dėl politinių motyvų.
Galimus ekstradicijos scenarijus šiuo metu galbūt geriausiai išmano pati N.Venckienė. Būdama suinteresuota teisingumo įvykdymu Lietuvoje, ji amerikiečių institucijoms galėtų pareikšti atitinkamą valią, tuomet tikėtina, kad procedūra įvyktų kaip įmanoma sparčiau.
Ar N.Venckenė norės sėdėti JAV kalėjime?
Tačiau galima ir kitas scenarijus. Būdama patyrusi teisininkė, N.Venckienė gali užversti JAV teisėjus skundais ir prašymais, kurių svarstymas neabejotinai užtęs visus reikalus.
Ketvirtadienį specialios trumposios spaudos konferencijos metu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna prasitarė, kad N.Venckienės parsiuntimas į Lietuvą gali užtrukti ne vienus metus.
„Praktika yra pakankamai įvairi, kalbėčiau, kad procesas gali tęstis laikotarpyje, kuris gali būti skaičiuojamas metais. Turėjome Petriko (Buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko – 15min) atvejį, kai jis sutiko būti grąžintas į Lietuvos Respubliką, bet ir tada procedūra užtruko trejus metus“, – svarstė T.Krušna.
Šiuo metu N.Venckienė yra suimta, o ar jai bus skirta švelnesnė kardomoji priemonė, spręs JAV teismas, tačiau paprastai, siekiant užtikrinti, kad bėgliai vėl nedingtų, jie laikomi už grotų.
Prokuroras T.Krušna patvirtino, kad jei JAV teismas išties nuspręs taikyti suėmimą, galbūt ne vienus metus truksiančios ekstradicijos procedūros pabaigos N.Venckienė lauks nelaisvėje. Jei N.Venckienė vėliau Lietuvoje būtų nuteista, kalėjime už Atlanto praleistas laikas būtų įskaitytas į jos bausmę.