Neteisėtai vaiko priežiūros pašalpą siekę gauti kauniečiai stos prieš teismą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apskrities skyriaus tyrėjai baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame kauniečiai buvę sutuoktiniai įtariami siekę nepagrįstai gauti apie 100 tūkstančių litų motinystės pašalpos.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba / FNTT nuotr.

Kaip informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, sukčiavimu ir dokumentų suklastojimu įtariama daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mūsų butai“ administratore dirbusi V. S., o buvęs jos sutuoktinis, bendrijos „Mūsų butai“ pirmininkas A. S., dar ir apgaulingu apskaitos tvarkymu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2006 metų rugpjūčio mėnesį penkis butus daugiabučiame name turinti savininkė įsteigė daugiabučio namo savininkų bendriją „Mūsų butai“. Bendrijos pirmininku išrinktas butų savininkės brolis A. S.

FNTT Kauno apskrities skyrius išaiškino, kad daugiabučio namo savininkų bendrija „Mūsų butai“ nuo pat įsteigimo darbuotojų neturėjo – tik 2007 m. rugpjūčio mėnesį bendrijoje už minimalią algą dirbo vienas asmuo. 2008 m. sausio mėnesį, suklastojus darbo sutartį, bendrijoje administratore įdarbinta buvusi pirmininko sutuoktinė V. S., įsipareigota jai mokėti 6 tūkst. 500 litų darbo užmokestį.

„Sodrai“ teikiamuose pranešimuose apie bendrijos administratore dirbusios moters gaunamą atlyginimą nurodyta, kad 2008 m. I ir II ketvirtį jai buvo priskaičiuota po 19 tūkst. 500 litų draudžiamųjų pajamų. Pridėjus kitoje darbovietėje moteriai išmokėtą atlyginimą paskaičiuota, kad V. S. gaus maksimalią motinystės (tėvystės) pašalpą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagal pateiktus dokumentus V. S. išmokėjo daugiau nei 20 tūkstančių litų nėštumo ir gimdymo pašalpą, o už vaiko iki dvejų metų priežiūrą moteris būtų gavusi apie 100 tūkstančių litų pašalpų.

Kauno miesto apylinkės prokuratūra surašė kaltinamąjį aktą ir baigtą bylą perdavė Kauno miesto apylinkės teismui. Kaltinamiesiems A. S. ir V. S. dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo gresia baudžiamoji atsakomybė – iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos