„Niekada nebuvau žudikas“ – taip teisėjams yra sakęs šis vyras. Pastarosiomis dienomis jis turėjo paskutinį šansą įtikinti teisėjus, kad nemelavo.
2023 m. kovo 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą, kurioje Marius Civinskas nuteistas už tai, kad 2006 m. automobilių vairavimo aikštelėje, dalyvaudamas konflikte tarp dviejų jaunuolių grupių, šaunamuoju ginklu mirtinai sužeidė kitą konflikto dalyvį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 straipsnio 1 dalis). Po šio nusikaltimo padarymo M.Civinskas trylika metų slėpėsi Airijoje, kol 2019 metais buvo sulaikytas ir suimtas.
Po šio nusikaltimo padarymo M.Civinskas trylika metų slėpėsi Airijoje.
Išnagrinėjusi bylą LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad nužudymas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nurodytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).
Sąmoningas leidimas atsirasti padariniams aiškinamas kaip kaltininko abejingumas dėl to, kad jo atliekami veiksmai gali sukelti atitinkamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir tai, kad tokios veikos baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai yra labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau neatsisako savo pavojingo elgesio.
Svarbu akcentuoti, kad kaltininko sąmoningą leidimą kilti pasekmėms gali rodyti peilių ar kitokių pavojingų įrankių panaudojimas prieš kitą asmenį, taip pat aukos atžvilgiu abejingas kaltininko elgesys iš karto po įvykio (girtavimo tęsimas, pagalbos nesuteikimas, pasišalinimas iš įvykio vietos ir pan.).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog nuteistasis M.Civinskas nužudė nukentėjusįjį, veikdamas netiesiogine tyčia. Jis, su užtaisytu ginklu dalyvaudamas priešiškai nusiteikusių, anksčiau jau dalyvavusių muštynėse, iš anksto susitarusių susitikti jaunuolių konflikte, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį.
Išsitraukdamas ginklą ir iššaudamas, kai šalia yra grupė fiziškai konfliktuojančių (besimušančių) žmonių, nuteistasis numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nors nesiekė ir nenorėjo nužudyti žmogaus, tačiau nušovė nukentėjusįjį. Toks netiesioginės tyčios turinio vertinimas pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka pirmiau nurodytą teismų praktiką.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atmetus nuteistojo M.Civinsko kasacinį skundą, liko galioti žemesniųjų instancijų teismų sprendimai, kuriais jis įkalintas dešimčiai metų.
Ši Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
